Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto direktoriumi tapo prof. Saulius Antanas Juršėnas,šio instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Jis pakeitė 10 metų institutui vadovavusį prof. Artūrą Žukauską.

Gerbiamas Profesoriau, papasakokite plačiau apie savo mokslinę veiklą.

Visa mano mokslinė veikla susijusi su VU Taikomųjų mokslų institutu ir VU Fizikos fakultetu. Čia pradėjau dirbti dar būdamas studentas ir perėjau visas tyrėjo pakopas nuo jaunesniojo mokslo darbuotojo iki TMI Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjo ir dabar direktoriaus. Taip pat teko dirbti mokslinį darbą Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Taivane.

Visada patiko dirbti mokslų sandūroje, todėl pradėjus mokslinę veiklą puslaidininkių spektroskopijos srityje vėliau moksliniai interesai pakrypo į puslaidininkių nanodarinių, organinių bei biologinių sistemų tyrimus. Turiu mokslinių darbų, kur tiriami keisčiausi objektai, nuo mažiausių kelių nanometrų puslaidininkių nanosferų iki juodligės sporų ar net šiltnamio musių.

Kartu su kolegomis esu paskelbęs daugiau kaip 150 mokslo darbų. Už didelio tankio krūvininkų ir fononų dinamikos bei puslaidininkių spektroskopijos tyrimus esu du kartus pelnęs Lietuvos mokslo premiją, kitus apdovanojimus.

Mūsų pastarųjų metų aistra yra organiniai puslaidininkiai. Minkštos organinės medžiagos yra naujos kartos aukštatechnologiniai dariniai, jau dabar pakeičiantys įprastus puslaidininkius. Dėl šių medžiagų unikalių savybių ir technologinio lankstumo jų pagrindu kuriami lazeriniai spausdintuvai, elektronikos schemos, mobiliųjų telefonų ir delninukų vaizduokliai, saulės celės ir kt. Taigi dabar daugiau esu chemikas nei fizikas, bent jau dauguma mūsų darbų spausdinama chemijos ar cheminės fizikos mokslo žurnaluose. Beje, esu dėkingas, kad šių metų mūsų moksliniai rezultatai organinės optoelektronikos srityje įvertinti VU rektoriaus premija.

Dalį savo laiko skiriu dėstymui VU. Esu Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, dėstau organinių puslaidininkių ir organinių optoelektronikos technologijų kursus magistrams. Taip pat man labai patinka bendrojo lavinimo dalykas „Fizikinis pasaulėvaizdis“, kurį kartu su kolegomis dėstome ne fizikos specialybių studentams – pasakojame, kaip modernaus mokslo ir technologijų laimėjimai keičia pasaulio sampratą.

Taikomųjų mokslų instituto misija – vykdyti aukščiausio tarptautinio lygio tyrimus, nukreiptus į aukštųjų technologijų plėtrą Lietuvoje. Institutas yra vienas svarbiausių Vilniaus universiteto mokslinių padalinių, kur vykdomi aukščiausio tarptautinio lygio puslaidininkių optoelektronikos, medžiagotyros bei tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai. Čia sutelkta naujausia technologinių medžiagų charakterizavimo mokslinė aparatūra bei puslaidininkių prietaisų technologinė įranga. Tai vieta, kur gyvas mokslas, čia gimsta inovacijos, čia ugdomi aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

Kokie svarbiausi uždaviniai ir iššūkiai laukia Jūsų kolektyvo?

Viena aktualiausių problemų, kurią reikia nedelsiant spręsti, yra kasmet mažėjantis biudžetinis ir didėjantis konkursinis mokslo finansavimas. Mes sveikiname konkursinio finansavimo dalies didėjimą, tačiau didelė problema yra mokslo projektų „kietumas“, kai negalima laisvai disponuoti lėšomis ir darbuotojų etatais, kai reikia mokslo veiklą planuoti 3–4 metams į priekį. Mokslinė veikla ir inovacijų kūrimas nėra gamyba ir projektų vykdymas. Ji yra rizikinga ir mokslininkas turi turėti teisę klysti. Jis turi turėti galimybę siūlyti naujas idėjas, kurios gali ir nelaimėti konkurso. Mes dažnai nežinome, kas išeis ir kokių medžiagų ar resursų reikės kitam veiklos etapui. Todėl administracijos uždavinys – sukurti sistemą, kuri amortizuotų konkursinio finansavimo netolygumą ir leistų mažiau galvoti apie viešuosius pirkimus, o daugiau apie kūrybą.

Kokią vietą užima taikomieji mokslai šiandien, koks jų vaidmuo, perspektyva?

Šiuo metu Lietuvoje yra milžiniškas taikomųjų tyrimų poreikis. Rinkoje yra susikaupusios didelės sumos rizikos kapitalo, kuris intensyviai ieško investavimo galimybių. Tačiau investicijos į didelę pridėtinę vertę kuriančių aukštųjų technologijų įmones atsiranda tik tose vietose, kur yra sukurta aukšto lygio mokslinė kultūrinė terpė, kur yra mokslo mokyklos, gilus supratimas ir technologinė infrastruktūra, ugdomi aukščiausio lygio specialistai. Šitai mes ne kartą matėme kuriantis lazerių, biotechnologijų ir visai neseniai saulės energetikos technologiniams klasteriams. Tik tokia pramonė gali garantuoti Lietuvai ilgalaikį konkurencingumą ir darnią plėtrą.

Kokią instituto ateitį matote?

Savo ateities planus mes siejame su Nacionalinio fizinių ir technologinių mokslų centro statyba. Tai yra vienas pagrindinių mūsų šios dienos rūpesčių. Šiame centre bus įdiegta mokslinės technologinės įrangos už 100 mln. litų. Mūsų instituto mokslininkai dalyvauja įprastų ir organinių puslaidininkių prietaisų, technologinės įrangos, inžinerinių tinklų, švarių zonų, technologinių ciklų planavimo, projektavimo ir užsakymo procedūrose. Tai labai sudėtingas kompleksinis uždavinys, kurį sprendžia daugybė mokslininkų, inžinierių, projektuotojų, vadybininkų. „Saulėtekio“ slėnio mokslinių centrų sukūrimas užtikrins milžinišką technologinį proveržį puslaidininkių, lazerių ir optoelektronikos, chemijos ir nanotechnologijų bei gyvybės mokslų kryptyse.

Papasakokite trumpai apie savo pomėgius, laisvalaikį.

Su žmona ir draugais labai mėgstame vaikščioti. Vasarą – kalnuose, žiemą važinėjame po Lietuvą, dažniausiai lankomės Druskininkų apylinkėse. Jei savaitgalį nenueiname 20 km ir neišsimaudome šaltame ežere, manome, kad nepailsėjome.