Nuo 2023 m. sausio Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Švedija kaip ir Lietuva daug dėmesio skiria nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai, visapusiškam Europos saugumui, ekonomikos stiprinimui ir energetinei nepriklausomybei. „Pastebimas Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo stiprėjimas. Ypač gynybos ir saugumo srityje. Švedijai ir Suomijai nusprendus stoti į NATO galima tikėtis, kad Baltijos šalių regionas taps daug saugesnis“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto alumnas Tomas Bacevičius, atlikęs 2 mėnesių „Erasmus“ stažuotę Lietuvos Respublikos ambasadoje Švedijos Karalystėje. Toks tvariųjų finansų ekonomikos magistrantūros studijų programos absolvento kelias prasidėjo nuo metų pradžioje dešimtuku įvertinto baigiamojo darbo „Europos Sąjungos tvaraus energijos balanso plėtra energetinio saugumo kontekste“.
„Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas mokslo srityje sparčiai stiprėja, vyksta daug bendrų mokslinių tyrimų projektų. Švedija vertina Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus novatoriškumą, skatina bendras investicijas, bendradarbiavimą ir inovacinius projektus, grindžiamus Lietuvos stipriosiomis savybėmis tokiose srityse kaip lazerių ir medicinos prietaisų technologijos, biologija, informatika ir klinikiniai tyrimai“, – pasakoja Tomas. Pasak jo, šiuo metu Švedija yra viena didžiausių investuotojų ir prekybos partnerių Lietuvoje. Plėtodama verslo ryšius šalis vertina Lietuvos politinį ir ekonominį stabilumą, visuomenės išsilavinimą ir IT įgūdžius darbo rinkoje, skaidrumą ir tvarumą, mokesčių sistemos teisinę bazę, verslo susisiekimo galimybes, artumą Švedijos verslo kultūrai ir puikiai išvystytą IRT ir IT infrastruktūrą.
„Turėjau galimybę pasirinkti stažuotės vietą iš 15 pasaulio šalių, tačiau džiaugiuosi, kad gavau progą praktiką atlikti Švedijoje“, – sako Tomas. Tokį pasirinkimą lėmė ne tik jo išsikelti tikslai, bet ir nuveikti darbai. Jau pirmo kurso pradžioje jis susidomėjo tvariųjų finansų ir energetinio saugumo temomis. Švedijos lyderystė integruojant tvarų vystymąsi į verslo modelius ir pagrindinę verslo praktiką pasirodė kaip puiki terpė praktikai. „Atlikdamas stažuotę ambasadoje dalyvavau tokiuose renginiuose kaip Švedijos inovacijų dienos, ES gynybos politika – perspektyvos iš Nyderlandų ir Švedijos bei Švedijos nacionalinio Kinijos centro surengtoje apskritojo stalo diskusijoje pagal Chatham House Rule dėl geriausios praktikos stiprinant žinių saugumą aukštojo mokslo ir tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityse, taip pat rašydavau Švedijos nacionalinio saugumo, ekonomikos ir energetikos naujienų apžvalgas, kuriose ryškus vienas pagrindinių jos tikslų – toliau aktyviai stiprinti atsinaujinančių energijos išteklių kartu su branduoline energija plėtrą, siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir užtikrinti ilgalaikį Švedijos energetinį saugumą. Šiuo atveju Švedija aktyviai skatina kitas ES valstybes nares pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos strategijos, įgyvendinant ES klimato kaitos ir energetikos tikslus, pavyzdžiui, ES žaliąjį kursą ir Fit for 55“, – vardija praktikantas. Jam teko administraciniais klausimais pagelbėti ir į Švediją besiplečiančioms Lietuvos įmonėms.
Kaip pasakoja T. Bacevičius, Švedija pagal tvarumą yra viena iš pasaulio lyderių ir turi išskirtinį požiūrį pagal platų aplinkosaugos, socialinio ir valdymo (ESG) komponentų spektrą. Šalies tvarumo vizija yra pagrįsta esminiais investuotojams svarbiais rizikos ir grąžos veiksniais, susidedančiais iš 17 darnaus vystymosi tikslų rodiklių, leidžiančių suprasti su kiekviena šalimi susijusią investavimo riziką ir galimybes. Svarbu žinoti, kad nors perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos, kad būtų pasiektas Paryžiaus susitarimo tikslas, reikalauja įspūdingų investicijų, tačiau žaliųjų obligacijų rinka turi didelį potencialą padėti sutelkti finansinius šaltinius tvarioms investicijoms. Pasak Tomo, Švedijos verslo kultūra ir finansinės institucijos yra orientuotos į tvarumą, kurį taip pat sudaro didelis ir įvairus įmonių sektorius. Švedijos patirtis rodo, kad kitos šalys, norinčios palengvinti žaliųjų obligacijų lėšų panaudojimą, turėtų pabrėžti lyderystę tvarumo srityje, žaliųjų obligacijų emitentų ir investuotojų bendradarbiavimą, aktyvų visų suinteresuotų šalių įsitraukimą, didelį matomumą ir išsamų tvarios finansinės veiklos atskleidimą.
Švedija siekia iki 2045 m. tapti pirmąja klimatui neutralia šalimi pasaulyje. Šiam tikslui pasiekti Švedija sparčiai plėtoja žaliąją ekonomiką – investuoja į žaliojo plieno gamybą, vysto žiedinę ekonomiką, elektrifikuoja transporto sektorių, be to, investuoja į energiją, išgaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Tomas Bacevičius. Asmeninio archyvo nuotr.
„Magistrantūros studijose išplėtotos makrofinansų dalykinės srities kompetencijos ir žinios bei tvarumo koncepcijos taikymas padėjo geriau suprasti ir įvertinti tokius aspektus kaip globalią ekonomiką ir darnų vystymąsi, investicijų rizikos valdymą, aplinkos apsaugos ekonominę politiką bei tarptautinių finansų sistemos ypatumus“, – patirtimi dalinasi T. Bacevičius. Jo teigimu, didelę reikšmę turėjo magistro darbe analizuota ir susisteminta informacija ES tvaraus energijos balanso vystymosi tema, kuri prisidėjo prie gilesnio suvokimo apie ES energetinės nepriklausomybės galimybių vertinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių kartu su branduoline energija plėtros svarbą siekiant sukurti ES energetikos sistemą, grįstą energetinio saugumo ir darnaus vystymosi tikslais.
„Iš praktikos laikotarpio labiausiai įsiminė galimybė prisidėti prie Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo renginio organizavimo, kuris vyko Lietuvos ambasados iniciatyva Švedijos istorijos muziejuje (šved. Historiska museet) kartu su svečiais iš Švedijos Riksdago, įvairių užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių, ES ir NATO institucijų bei lietuvių bendruomenės, minint 105-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines“, – pasakoja Tomas. Anot jo, pagrindinis praktikos skirtumas Švedijoje, palyginti su Lietuvos institucijomis, – tarptautinė patirtis. Tai apima daug veiklų, pavyzdžiui, dalyvavimą įvairiuose renginiuose, kurių metu iš arti susipažįsti su Švedijos ir kitų valstybių ministrais, politikais ar diplomatais, tarptautinių organizacijų ar mokslinių tyrimų institucijų atstovais.
„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos ambasadoje kolegos buvo labai draugiški, supratingi ir palaikantys visą praktikos laikotarpį – suinteresuoti, kad atliekamos užduotys būtų aktualios atstovybei ir būtų įdomios man pačiam. Visuomet šalia buvo mano praktikos vadovas, kuris padėdavo iškilus įvairiems klausimams, suteikdavo papildomos informacijos, paskatindavo mane grįžtamuoju ryšiu. Šie du įdomūs, intensyvūs ir prasmingi praktikos mėnesiai visai neprailgo, kadangi šios patirties metu įgytos žinios ir įgūdžiai smarkiai prisidėjo prie mano asmenybės tobulėjimo“, – džiaugiasi Tomas. Jis mano, kad praktika buvo sėkminga ir studijų atžvilgiu, nes pavyko pritaikyti universitete įgytas teorines žinias. Vaikinas, siekdamas žinių, naudojosi galimybėmis susipažinti su įvairių šalių diplomatais, praplėsti žinias Švedijos užsienio ir vidaus politikos srityse.
„Atlikdamas praktikos užduotis lankiausi įvairiose Švedijos, ES ir kitų užsienio šalių institucijose ir diplomatinėse atstovybėse, pavyzdžiui, Europos namuose (šved. Europahuset), kuriuose įsikūrę Europos Komisijos atstovybė Švedijoje ir Europos Parlamento informacijos biuras, Švedijos gynybos universitete (šved. Försvarshögskolan) ir Pietų Afrikos Respublikos ambasadoje. Be to, Estijos 105-ųjų nepriklausomybės metinių proga kartu su kolegomis iš Lietuvos ambasados turėjau progą dalyvauti Estijos nepriklausomybės dienos minėjimo renginyje, kuris vyko kruiziniame laive „Baltic Queen“. Kiekvieną pirmadienį kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių ambasadų atstovais dalyvavau Ukrainos palaikymo mitinguose Norrmalmstorg centrinėje miesto aikštėje Stokholme“, – pasakoja T. Bacevičius. Jis džiaugiasi galėjęs iš arti susipažinti su Švedijos užsienio reikalų ministru Tobiasu Billströmu, Švedijos gynybos ministru Pålu Jonsonu, Nyderlandų gynybos ministre Kajsa Ollongren, Clingendael instituto vyresniąja mokslo darbuotoja ir Kinijos centro koordinatore Ingrid d’Hooghe, Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) masinio naikinimo ginklų programos direktoriumi Wilfredu Wanu, Austrijos URM Nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir neplatinimo departamento direktoriumi Alexanderiu Kmenttu, Europos Komisijos atstovybės Švedijoje vadove Annika Wäppling, buvusiu pirmuoju nuolatiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy ir kitais Švedijos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovais, politikais ir diplomatais.
T. Bacevičius jau anksčiau yra atlikęs praktiką Lietuvos valstybės institucijose, tarp jų – Teisingumo ir Finansų ministerijose. Be to, jis yra aktyvus įvairių tarptautinių projektų, savanorysčių ir iniciatyvų dalyvis, pavyzdžiui, anksčiau atstovavo Lietuvos studentams eidamas ES karjeros ambasadoriaus pareigas ir dalyvavo Latvijos transatlantinės organizacijos (LATO) bei „Konrad Adenauer Stiftung“ surengtose Baltijos šalių ir Baltijos jūros regiono jaunųjų lyderių akademijose. Studijose sukauptos nacionalinio saugumo, ekonomikos ir energetikos žinios bei domėjimasis politinėmis aktualijomis padėjo Tomui geriau suprasti saugumo ir gynybos klausimus nacionaliniame bei tarptautiniame kontekste ir atlikti praktikos užduotis, susijusias su nacionaliniam saugumui svarbiais klausimais, pavyzdžiui, Švedijos siekiu įstoti į NATO, jos karine parama Ukrainai, tarptautinių ir Baltijos jūros regiono šalių ginklų importo ir eksporto analize, saugumo grėsmių Švedijai apžvalga, Švedijos gynybos pramonės įmonių kontaktų rinkimu ir sisteminimu.
Pasak Tomo, diplomatiniame darbe ne mažiau svarbios yra ir asmeninės savybės – iniciatyvumas, komandinis darbas, dėmesingumas detalėms, nuoseklumas sprendžiant klausimus, gebėjimas prisitaikyti, pozityvumas, atsakomybė ir pagarba aplinkiniams. Be studijų universitete, Tomui ypač svarbi patirtis, įgyta savanoriškoje nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Čia jis ne tik lavino drąsą ir fizinį parengimą, bet ir tobulino bendradarbiavimo ir disciplinos įgūdžius – visa tai labai padėjo sėkmingai atlikti paskirtas užduotis ir prisitaikyti prie atstovybės kolektyvo ir darbo aplinkos. „Visada buvau itin pilietiškas ir patriotiškas žmogus, todėl iki šiol savanoriškai tarnauju Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir dalyvauju Lietuvos šaulių sąjungos veiklose“, – teigia VU Kauno fakulteto alumnas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!