Medicinos fakulteto įkūrimo 1781 m. lapkričio 25 d. proga fakulteto Didžiojoje auditorijoje įvyko iškilmingas Medicinos fakulteto tarybos posėdis.

VU Medicinos fakulteto bendruomenė jau daug metų puoselėja savitas tradicijas. Fakultetas turi savo vėliavą, emblemą ir dekano togą. Fakulteto istorijos muziejus kaupia dokumentinę ir ikonografinę medžiagą. Tačiau garbinga istorija jau nebėra tas pamatas, garantuojantis ramią ir sočią gerovę. Artimiausi fakulteto uždaviniai – vadovaujantis Universiteto statutu nusistatyti ne tik metinius, bet ir ilgalaikius strateginius studijų, mokslinės, ūkinės veiklos planus. Dar kartą peržiūrėti savo struktūrą, agresyviau reklamuoti savo studijų programas, tinkamai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Tačiau be praeities nebūtų ir dabarties. Tad nenuostabu, kad fakulteto įkūrimo 1781 m. lapkričio 25 d. proga fakulteto Didžiojoje auditorijoje įvyko iškilmingas Medicinos fakulteto tarybos posėdis. Šiais metais popietė buvo skirta Vinco Kudirkos 150-osioms metinėms pažymėti.

Iš Medicinos fakulteto jaunųjų mokslininkų ir studentų, sekančių ypač aktualius mokslinius tyrimus ir paskelbusių publikacijas Lietuvos ir užsienio leidiniuose, LMT patvirtintose bazėse (ISI, Medline, Index Copernicus), premijos paskirtos šiems jauniesiems mokslininkams (beje, jų darbai įvertinti gana nemažomis sumomis): Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros lektorei Žydrūnei Miliauskienei, Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos docentui Tomui Kačergiui, Širdies ir kraujagyslių klinikos doktorantui Sauliui Raugalei, gydytojai internei Miglei Šumkauskaitei, gydytojui internui Andriui Vaitiekui.

Didžiausio susidomėjimo sulaukė profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto Gintauto Česnio paskaita apie Vinco Kudirkos ir Jono Basanavičiaus gyvenimo ir veiklos paraleles. Prelegentas neužmiršo išvardyti reikšmingiausių gydytojų – mūsų pirmojo atgimimo šauklių: tai Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Šliūpas, Petras Avižonis, Vincas Pietaris, Kazys Grinius, Jurgis Šlapelis, Vladas Nagevičius, Dominykas Bulota, Danielius Alseika. Be šitų asmenų nebūtų ir mūsų. Prof. G. Česnys gausiai skaidrėmis iliustruotame pranešime stengėsi apibūdinti iškilių Lietuvos asmenybių – V. Kudirkos ir J. Basanavičiaus skirtybes ir bendruosius bruožus. Jis pabrėžė, kad „nors ir atėję be pašaukimo, abu tapo gerais gydytojais. Abu buvo lietuviškos atgimimo spaudos steigėjai.“ Nors jų politinės pažiūros visai nesutapo, bet buvo panašios, veikiamos pozityvizmo filosofijos. Abiem rūpėjo lietuviškas vardynas. J. Basanavičius išleido „Medžiagą apie tautinę vaistininkystę“ ir paliko medicinos vardyno rankraštį – pirmąjį medicinos vardyno suvienodinimo bandymą. Abu nusipelnė medicinos literatūrai. J. Basanavičius parašė didelę studiją „Bulgarijos sanitarinės etnografijos apžvalga“. V. Kudirka „Varpe“ paskelbė rašinių ciklą „Higiena“, kuriame buvo keturi skyriai: apie arbatą, kavą, tabaką ir alkoholį.

J. Basanavičius ypač nusipelnė Bulgarijos medicinai. Buvo Lom Palankos, Elenos gydytojas, ligoninės direktorius, Varnos kurorto steigėjas, Bulgarijos kunigaikščio asmeninis gydytojas, apdovanotas ordinu už nuopelnus bulgarų tautai. Grižęs į Lietuvą dirbo Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje. Čia ir palaidotas – Rasų kapinėse (dar viena Medicinos fakulteto bendruomenės tradicija – Vasario 16 d. susirinkti prie jo kapo Rasose).

V. Kudirka dirbo Lietuvos užkampyje. Ligonius priimdavo kaimo klėtyje. Jį galėtume laikyti vienu iš kaimo medicinos pradininkų.

Tiek J. Basanavičiaus, tiek V. Kudirkos nuopelnai mūsų valstybingumo atgavimui yra neįkainojami. Prisiminkime, kad J. Basanavičius buvo vyriausias Lietuvos valstybės atkūrimo akto signataras.

Susirinkusiųjų susižavėjimą sukėlė jau ne kartą fakulteto Didžiojoje auditorijoje koncertavusi solistė Judita Leitaitė. Nustebino F. Chopino kūrinius skambinęs kolega pianistas Sigitas Dumčius. Apie šį jo talentą, matyt, žinojo tik artimiausi kolegos. Auditorija skirstėsi puikios šventiškos nuotaikos. Matyt, ne veltui sakoma, kad tradicijos kuriamos ateičiai.