Balandžio 27, 28, 29 d. 19 val. VU teatro salėje įvyks trupės „Minimum“ vadovo Rimanto Venckaus režisuoto spektaklio „Bėk, Beatriče, bėk“ pagal Juozo Grušo pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ premjera.

VU teatre ši pjesė statoma jau trečią kartą. 1989 m. spektaklyje buvo aktualūs tarybinės epochos agonijos akivaizdoje keliami jaunimo klausimai – suspaustos, nelaisvos dvasios skausmas ir maištas, pyktis ir įniršis, vaikų ir su tarybine santvarka kolaboruojančių tėvų konfliktas. 2002 m. spektaklis kalbėjo apie tam tikrą jaunimo pasimetimą laisvės akivaizdoje, nežinojimą, kaip ja deramai naudotis, kas galima, kas ne.

O kas svarbu dabar? Tai spektaklis apie BEATRIČĘ – naivuolę, tikinčią, kad galima išgelbėti, pakeisti šiandieninį materialistinį ir cinišką pasaulį. Ji – tarsi iš aukščiau siųsta dvasia. Būtent dvasia, nes realiai tokia Beatričė šiandien nebeegzistuoja. Būtent dėl to pjesė vėl aktuali – mums labai reikia tokių nebeegzistuojančių beatričių.

Šį kartą pjesė interpretuojama labiau apibendrintai, abstrahuotai, akcentuojant mintį,  kad herojų gyvenimai vyksta pagal Kažkieno sudarytą išankstinį planą, sutartį. Tarsi prekės jie pažymėti brūkšniniu kodu, nes Kažkam reikia valdyti informaciją apie  kontroliuojamus asmenis. Ir tas Kažkas nėra kokie nors realūs saugumo agentai. Tai mūsų pačių sąmonės ir pasąmonės šėtoniškieji monstrai – mefistofeliai, volandai, belzebubai, liuciferiai, kuriais mes užkrečiami kaip virusais. Tačiau Beatričė sugeba pasipriešinti šiam blogio užkratui. Nors ji ir žūsta, bet išlieka laisva. Galbūt jos auka išlaisvins ir kitas blogiui vergaujančias sielas?

Scenografiją ir kostiumus kūrė dailininkė Dalia Kiaupaitė, muziką – Karolina Adelbergytė, choreografiją – Kamilė Narkutė.