Baigiantis metams, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologai paskelbė 10 svarbiausių 2015 metų įvykių, kurie paveikė tiek Lietuvą, tiek likusį pasaulį.

Pasaulio įvykiai

1. Krizės Vidurio Rytuose paaštrėjimas ir Rusijos įsitraukimas į konfliktą Sirijoje. 

Tai reikšmingas lūžis Sirijos konflikte – iki tol Vakarų šalys bandė tik „kontroliuoti“ ISIS plėtrą, vykdydamos oro antskrydžius. Tai turėjo itin menką poveikį. Aktyvus Rusijos įsitraukimas į konfliktą Sirijoje ir parama Basharui al-Assadui pakeitė jėgų balansą šiame konflikte bei visame Artimųjų ir Vidurio Rytų regione. Iš regiono besitraukiančios Jungtinės Amerikos Valstijos sukūrė tam tikrą vakuumą, kurį bando užpildyti Rusija. Tai gali keisti ilgą laiką vyravusias geopolitinio žaidimo taisykles ir Rusijai suteikti daugiau svertų susigrąžinti „didžiosios valstybės“ statusą.

2. Migracijos krizės ES.

Migracijos krizė – tai ES vienybės ir solidarumo išbandymas, išryškėjęs 2015 m. viduryje. Jis neabejotinai tęsis ir 2016 m. Požiūris į migracijos krizę išryškino esminius ES šalių skirtumus ir dar kartą patvirtino, kad ES nuolat susiduria su iššūkiu palaikyti vienybę ir bendrą poziciją tiek užsienio politikos ir saugumo klausimais, tiek vidaus politikos derinimo atvejais. Krizė tapo ir Vokietijos lyderystės ES išbandymu.

3. Jungtinės Karalystės parlamento rinkimai.

Konservatorių partijos pergalė ir Davido Camerono netiesioginis „perrinkimas“, suteikiant jam pasitikėjimą toliau vadovauti Vyriausybei, yra svarbus ne tik dėl politikos tęstinumo, bet ir dėl būsimų sprendimų. Kartu su šia pergale D. Cameronas įsipareigojo surengti referendumą dėl Jungtinės Karalystės ateities ES. Manoma, kad jis gali įvykti jau kitais metais. Tai bus itin svarbus įvykis visai ES.

4. Graikijos finansinė ir politinė krizė

Graikijos rinkimai 2015 m. sausį, SYRIZA partijos pergalė ir dar viena, pakartotinė pergalė rugsėjį iliustruoja Graikijos visuomenės desperaciją ir požiūrį į pastarųjų metų šios šalies finansinę krizę. Viena vertus, norima išvengti taupymo ir suvaržymo politikos. Tačiau suprantama, kad bet kuri politinė valdžia privalės laikytis ES ir TVF reikalavimų taupyti bei reformuoti Graikijos ekonomiką. Vis dėlto ilgalaikis Graikijos polinkis į populizmą, negatyvus požiūris į ES, SYRIZA partijos flirtavimas su Rusija leidžia manyti, kad Graikija išliks silpniausia ES grandimi. Graikijos išėjimo iš euro zonos scenarijai vis dar išlieka realūs.

5. Naftos kainų kritimas.

Tai net ne įvykis, o procesas, kuris apima labai daug politinių sprendimų ir tendencijų pradedant nuo susitarimo dėl Irano branduolinės programos, Kinijos ekonomikos lėtėjimo, JAV skalūninių dujų eksporto ir baigiant spaudimu Rusijos ekonomikai – šie ir dar daug kitų veiksnių rodo, kad naftos kaina išlieka itin reikšmingas geopolitinių procesų atspindys.

Lietuvos įvykiai

6. Pirmi tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje.

Dar anksti daryti išvadas, tačiau preliminarūs ženklai (ypač didelis pasitikėjimas merais Kaune, Vilniuje) yra pozityvūs. Lieka neaišku, ar ilgesniu laikotarpiu akivaizdūs rinkėjų signalai partijoms (visuomeninių komitetų ir jų kandidatų sėkmė) taps atitinkamomis išvadomis ir priartins partines organizacijas prie visuomenės, ar lems tolesnį partinės sistemos silpnumą.

7. Savivaldybių tarybų rinkimai.

Rinkimai šiek tiek supurtė mūsų šalies politinį landšaftą, tačiau ne per smarkiai. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis įtvirtino savo pretenzijas patekti į stipriausių partijų trejetuką. Visuomeninių komitetų sėkmė parodė, kad Lietuvos rinkėjus nesunku suvilioti naujumu.

8. Euro įvedimas.

Atrodo, kad bent iš pradžių visuomenė šį žingsnį vertino gana palankiai, tačiau vis dar neaišku, ar tai netaps vienu iš esminių klausimų 2016 m. rinkimuose, diskutuojant apie kainų augimą (nebūtiniai objektyviai).

9. Dar vienas biudžeto deficito mažinimo planų nukėlimas.

Šį sprendimą lėmė artėjantys Seimo rinkimai. Tai rodo, kad tęsiama prieš krizę vykdyta politika, kai rinkimai tampa svarbesni už viešųjų finansų sutvarkymą. Be to, kartu tai ir įspėjimas apie galimas populistines iniciatyvas 2016 m.

10. Simbolinis elektros jungčių su Lenkija ir Švedija užbaigimas.

Elektros jungčių projektų įgyvendinimas gali būti laikomas reikšmingiausiu Lietuvos energetikos politikos pasiekimu nuo nepriklausomybės atkūrimo. Nors projektas bus realizuotas tik kitais metais, šio žingsnio naudą pajus ne tik stambieji elektros energijos vartotojai, bet ir kiekvienas Lietuvos gyventojas.