Lietuva viena iš paskutinių pereina prie bendros Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Įgyvendinant nacionalinės reikšmės projektą, nemažai diskusijų akademinėje bendruomenėje kelia studentų pasiekimų vertinimai, mat dažniausiai įvertinamas tik galutinis rezultatas, visiškai neatsižvelgiant į įdėtas pastangas. Norėdami išsiaiškinti studentų lūkesčius ir viltis, kuo labiau juos įtraukti į projekto įgyvendinimo procesą, ECTS projekto Lietuvoje organizatoriai vasario 5 dieną VU bibliotekoje seminarų salėje į atvirą diskusiją prie apskritojo stalo sukvietė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atstovus.

Susitikime dalyvavę Europos studijų struktūrų harmonizavimo projekto (TUNING) ekspertai susirinkusiems pasakojo apie skirtingus šalių, dalyvaujančių projekte, požiūrius į aukštąjį mokslą, diskutavo su studentijos atstovais apie esamą ir siekiamą studijų kokybę ir šiuolaikinės darbo rinkos diktuojamas sąlygas. VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėja Raimonda Markevičienė sako tikinti, kad Lietuvos studentai bus aktyvūs ir įsitrauks į projekto įgyvendinimą, teiks pasiūlymus. „Griauname iki šiol turėtą kredito suvokimą, – sako R. Markevičienė, – tačiau esame įsitikinę, kad naująją sistemą turi tobulinti ne politikai ar ministerijų atstovai, o akademikai ir studentai.“

Susitikime su ECTS projekto įgyvendinimo organizatoriais ir TUNING ekspertais LSAS ir LSS atstovai domėjosi įvyksiančioms permainomis studentų žinių vertinimo procese, diskutavo, kokiais būdais reiktų keisti konservatyvius dėstymo metodus ir kaip suartinti dėstytoją su studentu. Studentai svečiams iš užsienio pasiguodė dažnai nejaučiantys jokio kontakto su savo dėstytojais, o vidinės motyvacijos gilintis į pasirinktas studijas neturintys ne tik patys, bet ir nematantys jos iš dėstytojų pusės – retas kuris siekia sudominti studentus savo mokomu dalyku.

Pasak LSS viceprezidentės Karinos Ufert, Lietuvos aukštajame moksle yra nemažai taisytinų spragų, ypač studijų kokybės požiūriu. „Studentų vaidmuo tobulinant studijų programas, mūsų manymu, yra ypač svarbus, – pažymėjo K. Ufert, – visų pirma, todėl, kad studentas jau savaime yra ne tik paslaugos gavėjas, bet ir savo studijuojamo dalyko kokybės ekspertas, o kartu ir savo mokymosi proceso kūrėjas. Neatsakytų, diskusinių klausimų dar yra nemažai, bet nestinga ir studentų entuziazmo siekti, kad būtų įdiegtas į studentą orientuotas studijų procesas.“

Tikimasi, kad ECTS projektas pakeis dėstytojo ir studento vaidmenį pačiame mokymo ir mokymosi procese. Studentai bus įtraukiami į studijų procesą kaip aktyvūs tiek mokymo, tiek mokymosi proceso dalyviai. ECTS sistema taip pat padės studentui susiorientuoti, kiek laiko jam reikia pasiekti nustatytus studijų tikslus, o potencialūs darbdaviai galės aiškiau apibrėžti tam tikrai pareigybei keliamus reikalavimus priklausomai nuo įgyto išsilavinimo.

Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą bei jungtinių studijų programų kūrimą. Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams.

Aušrinė Jurgelionytė, Projekto komunikacijos kuratorė