Neretai manoma, kad įgijusieji bakalauro ar magistro išsilavinimą gali rinktis iš dviejų tolesnių kelių – tęsti akademinę mokslinę veiklą trečiojoje studijų pakopoje arba siekti karjeros aukštumų svajonių darbovietėje. Tačiau įgijusiems mokykloje dėstomų sričių, tokių kaip chemija, fizika, kalbos, istorija ir kitos, išsilavinimą Vilniaus universitetas (VU) siūlo ir trečiąjį kelią – vienerių metų profesines pedagogikos studijas (PPS), suteikiančias galimybę įgytomis žiniomis ir sukaupta patirtimi dalytis ugdant Lietuvos moksleivius.

Noras mokyti brendo jau seniai

VU vykdomų PPS alumnai Lina Bagdzevičiūtė ir Ignas Jurčiukonis studijų pasirinkimu džiaugiasi iki šiol. Šiuo metu L. Bagdzevičiūtė, turinti biochemijos bakalauro laipsnį, ir I. Jurčiukonis, įgijęs biofizikos bakalauro ir magistro laipsnius, moksleivius ugdo vienoje Vilniaus bendrojo lavinimo mokykloje ir pasakoja, kad noras studijuoti PPS brendo jau seniai.

Kaip prisimena L. Bagdzevičiūtė, dar studijuodama VU biochemijos bakalauro pakopoje nemažai dirbo su vaikais ir jaunimu, savanoriavo Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacijoje, todėl mintys apie mokyklą ir švietimą buvo nesvetimos ir iki pasirenkant VU mokyklos pedagogikos studijas.

„Manau, kad didžiausią įtaką man padarė mano draugas Ignas. Jis PPS studijavo prieš kelerius metus, mačiau visą jo studijų procesą ir labai didžiavausi, kad Ignas yra mokytojas. Natūralu, kad po kurio laiko pati pradėjau galvoti apie mokyklą. Norėjau prisidėti prie jaunų žmonių augimo, pasidalyti tuo, ką žinau, tobulinti švietimo sistemą. Jaučiau, kad dar pati esu panaši į mokinius, suprantu jų problemas ir poreikius. Manau, kad mokinio ir mokytojo ryšys mokymosi procese yra labai svarbus“, – sako L. Bagdzevičiūtė.

I. Jurčiukonis prisimena, kad dar besimokant VU labiausiai patikdavo pristatyti įvairias temas bendrakursiams. Tuo metu jis jausdavo laisvę, kurios kitais būdais nepasiekdavo.
„Lūžis įvyko jau po studijų. Atlikdamas karinę tarnybą, ne kartą padėjau kitiems išmokti ginklo valdymo pratimus, perprasti karinę techniką. Taigi vieną pavasario vakarą stovėjau prie palangės, žiūrėjau į rikiuotės aikštę ir pagalvojau, kad būsiu mokytojas. Dar tą pačią dieną užsirašiau į motyvacinį pokalbį VU“, – prisimena I. Jurčiukonis.

Lina Bagdzevičiūtė ir Ignas Jurčiukonis

Absolventų poreikis – didelis

Pora sutinka, kad PPS studijas baigusių absolventų poreikis yra didžiulis, nes pavargę mokytojai, deja, negali įkvėpti mokinių, be to, galinčių dalytis savo patirtimi – trūksta.

„Apskritai švietimas yra pagrindinis kelias į nuoširdesnius santykius, švaresnę aplinką, didesnę visuomenės gerovę“, – sako L. Bagzdevičiūtė. Pedagogai, paklausti, ar rekomenduotų šias studijas kitiems, nedvejodami sutinka. Pasak jų, pedagoginė akademinė aplinka ir intensyvi praktika labai gerai nuteikia tolesniam darbui.

„Šias studijas rekomenduodavau kitiems dėl paprastos priežasties – esi suvalgęs savo pūdą druskos studijų metu, vadinasi, turi ką atsinešti į mokyklą, turi gilių žinių iš savo studijų, turi gausios gyvenimiškos patirties, kažkur dirbai, keliavai. Ir turėjai užtenkamai laiko nuspręsti, ar nori būti mokytoju, ar visgi – nelabai. Nori – puiku, tau nebėra reikalo iš naujo mokytis matematikos, fizikos ar anglų kalbos – gauni būtinus pedagoginius pagrindus ir eini keisti pasaulio. O trumpos studijos – labai nedidelė finansinė našta, lyginant su ketverių metų studijomis“, – sako I. Jurčiukonis.

Moko mokyti

Į PPS gali įstoti visi turintys tų dalykų, kurių yra mokoma mokykloje, bakalauro diplomą. Šių studijų absolventai įgyja mokytojo kvalifikaciją patvirtinantį diplomą.

„Per vienerius metus studentai susipažįsta su ugdymo psichologija, filosofija, istorija, tarpkultūriškumu, vadyba, savo dalyko dėstymo ypatumais. Studentų jų dalyko jau nebemokome, mokome tik mokyti jų dalyką“, – paaiškina PPS praktikos koordinatorė Justina Garbauskaitė-Jakimovska.

Programoje ypač daug dėmesio skiriama studentų praktiniam mokymuisi. Bendradarbiaujama su dideliu tinklu mentorių – patyrusių mokytojų, kurie padeda studentams suprasti, kokia šiandien yra mokykla, mokiniai, kaip geriau perteikti dėstomą dalyką ir kt.

Justina Garbauskaitė-Jakimovska

„Mokykloje studentai pirmiausia susipažįsta su mokykliniu kontekstu, su mokiniais, jų poreikiais, stebi mokytojo darbą, vėliau pradeda mokytojui asistuoti – rengia užduotis, individualiai konsultuoja mokinius, veda atskiras pamokos dalis, o paskutinius du tris studijų mėnesius savarankiškai veda pamokas“, – pasakoja J. Garbauskaitė-Jakimovska.

Mokymasis stiprinamas praktikos aptarimais. Taip atsiranda patirtinio mokymosi aspektas, kai būdami mokykloje studentai įgyja patirties, universitete su kitais studentais ta patirtis yra aptariama ir konceptualizuojama, daromos išvados ir tuomet vėl einama į mokyklą, kur, remiantis tomis išvadomis, yra tobulinama veikla.

„Visuomenė nori, kad juos mokytų aukštos kvalifikacijos, savo dalyką išmanantys mokytojai. Pedagogų poreikis yra didelis, gana dažnai iš mokyklų gauname prašymų pasidalyti darbo pasiūlymais su savo studentais, kai kurie pradeda dirbti mokykloje dar studijuodami PPS“, – didelį studijų programos absolventų poreikį darbo rinkoje pabrėžia J. Garbauskaitė-Jakimovska.

Jau baigusiems studijas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą, tačiau savo žiniomis su kitais dalytis norintiems profesinės pedagogikos studijos VU gali būtų greitas ir kokybiškas kelias į taip trokštamą darbą, keičiantį visos šalies ateitį.