Nuo 2025 m. vis daugiau įmonių turės pateikti nefinansines ataskaitas, kuriose atskleidžiami įvairūs veiklos tvarumo parametrai ir rodikliai. Rengiant tvarumo ataskaitą bus privalu įvertinti ir atskleisti daugiau informacijos nei įprasta. Siekiama įvertinti visą tiekimo grandinę, todėl įmonių tiekėjai ir partneriai bus suinteresuoti sužinoti tvarumo duomenis ir įsipareigojimus. Jau dabar vertindami finansavimo teikimo galimybes bankai prašo su tvarumu susijusios informacijos, o investuotojai siekia „žalių“ investicijų. „Tvarumo ataskaitų išvengti nepavyks ir klysta tie, kurie mano kitaip. Jau labai greitai paliekamas CO2 pėdsakas lems ne tik kredito palūkanų dydį, bet ir tai, ar įmonė kredituojama. Laukia daug administracinio krūvio, kuris arba bus automatizuotas, arba brangiai atliekamas rankomis. O CO2 pėdsako žymuo gal net po 5 metų bus matomas ir prie kainos. Gali būti, kad mažiau mokėsime už taršesnį produktą“, – sako Vilniaus universiteto (VU) partnerystės docentas Marius Dubnikovas.

Marius Dubnikovas. Asmeninio archyvo nuotr.

Tvarumo išvengti nepavyks

„Toks reguliavimas netiesiogiai paveiks didžiąją dalį įmonių“, – teigia VU Kauno fakulteto Tvariųjų finansų ekonomikos magistrantūros studijų programos dėstytoja prof. Kristina Rudžionienė. Ji primena, kad dar 2014 m. Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (angl. Non-financial Reporting Directive, NFRD) tapo vienu pirmųjų Europos Sąjungos (ES) bandymų reguliuoti įmonių atskleidžiamą nefinansinę informaciją arba informaciją, susijusią su tvarumu. 2019 m. buvo numatyta šios direktyvos peržiūra, kad keičiantis ES tikslams finansavimą būtų galima skirti aplinkai draugiškoms veikloms, o augant duomenų poreikiui – turėti pakankamai patikimos, palyginamos informacijos apie tvarumą. 2022 m. priimta Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) išplėtė įmonių atskleidžiamos informacijos apimtį, numatė bendrus tvarumo ataskaitų standartus ir padidino tvarumo ataskaitas turinčių rengti įmonių skaičių.

Visapusiškai naudingas įsipareigojimas

„Užsienyje atliktais moksliniais tyrimais įrodyta, kad šių ataskaitų pateikimas gerina įmonės reputaciją, skaidrumą ir netgi finansinius rezultatus. Lietuvoje, manau, rengimą skatina teisiniai ir partnerių reikalavimai, o ne išoriniai visuomenės lūkesčiai“, – sako prof. K. Rudžionienė. Pasak jos, visos – finansinės ir nefinansinės – įmonių ataskaitos laikomos komunikacijos su suinteresuotaisiais asmenimis priemonėmis. „Finansines ataskaitas įmonės privalo rengti ir nenoriai viešina, bet pastaruoju metu vis daugiau įmonių rengia ir viešina nefinansines ataskaitas, kurios pavadinamos įvairiai: „socialinės atsakomybės ataskaita“, „pažangos ataskaita“, „tvarumo ataskaita“, rečiau „integruota ataskaita“, „socialinės atsakomybės ir tvarumo ataskaita“. Kad ir koks būtų pavadinimas, ataskaitos paskirtis ta pati – atskleisti informaciją apie įmonės veiklą, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir valdysenos veiksniais“, – aiškina prof. K. Rudžionienė.

Rekomenduojama tvarumo ataskaitas rengti savanoriškai

„Įrodyta, kad tvarumo įgyvendinimas ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka. Tad jei įmonė turi vidinių resursų – dirba pelningai, tikrai reikėtų pradėti siekti tvarumo tikslų ar bent susisteminti siekiamus ir atsiskaityti už šią veiklą tiek įmonės viduje, tiek visuomenei“, – sako mokslininkė. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad jau dabar atsiranda poreikis imant paskolas, bendraujant su tvarumo siekiančiais partneriais parodyti ir savo įdirbį tvarumo srityje. „Parengtos tvarumo ataskaitos tampa dar vienu solidžiu elementu gerinant reputaciją, veiklos skaidrumą, įgaunant konkurencinį pranašumą, mažinant kapitalo sąnaudas“, – įsitikinusi prof. K. Rudžionienė. Ji neabejoja, kad 17 JT Darnaus vystymosi tikslų ir 10 Pasaulinio susitarimo principų yra globalūs, tačiau daugiau ar mažiau tinkami kiekvienai įmonei ir net kiekvienam žmogui. „Jeigu pradėsime mąstyti, kad pasaulyje yra didžiosios šalys teršėjos, o Lietuva yra sąlyginai maža ir vis mažinanti savo neigiamą poveikį gamtai, tai galima nieko ir nedaryti, bet juk didelės grupės susideda iš mažų, todėl visuomet ką nors daryti reikia pradėti pačiam. Jei kiekvienas pradėsime nuo to, ką galime padaryti, blogiau tikrai nebus. Tad kodėl ne, ypač jei tai dar ir naudinga?“ – sako ji.

Kristina Rudžionienė. Kauno fakulteto nuotr.

Yra riba, kurią viršijus gali sumažėti įmonės vertė

„Pastaraisiais metais daug analizavau mokslinius tyrimus, kurie nagrinėjo tvarumo veiklų poveikį įmonių finansiniams rodikliams, ir galiu pasakyti, kad dauguma tyrimų atskleidžia, jog tvarumo veiklos ir jų atskleidimas turi teigiamą įtaką įmonių finansiniams rezultatams ateityje, t. y. iš pradžių investicijos pablogina rezultatus, tačiau per ilgesnį laikotarpį atsiperka. Išsamesniuose tyrimuose atskleidžiama, kad tarp įmonės tvarumo veiklos ir finansinių rezultatų egzistuoja ne tik teigiamas, bet ir U formos ryšys: aplinkosaugos išlaidos dažnai atitinka U formos ryšį, o socialinės išlaidos – atvirkštinį U formos ryšį su įmonės verte. Tokiu atveju įmonės vertė yra didesnė, kai aplinkosaugos išlaidos yra žemos arba aukštos. Socialinėms išlaidoms darbuotojams taip pat yra riba, kurią viršijus gali sumažėti įmonės vertė“, – aiškina mokslininkė. Ji pabrėžia, kad didėjantys teisės aktų reikalavimai rengti tvarumo ataskaitas skatina įmones pradėti galvoti apie tvarumo strategijos kūrimą, jos įgyvendinimą, informacijos rinkimą ir galiausiai ataskaitos rengimą, tačiau reikiamos ataskaitos neparengsi nieko konkretaus nenuveikęs tvarumo srityje, todėl pirmiausia reikia įvertinti įmonės daromą poveikį aplinkai, aplinkos poveikį įmonei, siekti tam tikrų tikslų, o jau tik po to viską apibendrinti ir aprašyti tvarumo ataskaitoje.

Bus skaičiuojančių: bauda ar ataskaita

„Kaip rodo lietuviška praktika kitose situacijose, labai realu, kad bus įvertinta ir galimybė geriau susimokėti kelių šimtų ar tūkstančių eurų baudą nei investuoti kur kas daugiau ir gaišti laiką, jų manymu, beprasmei veiklai. Be abejo, dar esama įmonių vadovų, kurie nemato prasmės siekti tvarumo, taigi ir rengti šių ataskaitų, todėl tikrai gali rizikuoti ir laukti, kol valstybinės institucijos privers tai daryti, nusprendę, kad taip pigiau“, – teigia prof. K. Rudžionienė. Pasak jos, jei įmonė sunkiai uždirba pelną, dirba nuostolingai ir daugiau galvoja apie išgyvenimą rinkoje, tvarumo idėjos gali atrodyti labai tolimos ir neįgyvendinamos. „Ir tai, deja, realu, nes yra atvejų, kai įstatymas reikalauja, bet niekas nesukontroliuoja, kaip jis vykdomas, ir baudos lieka nepaskirtos“, – sako dėstytoja. Nuo 2017 m. apie 40 stambių Lietuvos įmonių privalo rengti ir viešinti tvarumo ataskaitas, tačiau tikrai ne visos iš karto ėmėsi tinkamai atskleisti reikalaujamą informaciją ir liko už tai nenubaustos. „Deja, ne visos įmonės suspės tinkamai pasiruošti ir parengti tvarumo ataskaitas, – teigia prof. K. Rudžionienė. – Reikia suprasti, kad daugeliui įmonių tai yra nauja praktika ir gali prireikti daugiau laiko ir resursų įmonei aktualioms tvarumo sritims nustatyti, aplinkos, socialinėms ir valdysenos (ESG) sritims įvertinti, reikiamus rodiklius parinkti, procesui ir valdymui pritaikyti. Siekiant tinkamai pateikti tvarumo ataskaitas reikės tam atitinkamai pasiruošti ir skirti IT resursų.“ Pasak mokslininkės, dar vienas iššūkis – tvarumo ataskaitos turės būti patikrintos auditoriaus arba nepriklausomo, sertifikuoto užtikrinimo paslaugų teikėjo. Ilguoju laikotarpiu siekiama pereiti prie visiško tvarumo ataskaitų auditavimo.

Ataskaita nepadeda išvengti „žaliojo smegenų plovimo“

„Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pasitaiko „žaliojo smegenų plovimo“, nes kol kas nėra reikalavimo parengtą nefinansinę ataskaitą patikrinti, audituoti. Ši problema bus išspręsta 2025 m., kai įsigalios reikalavimas audituoti bent jau privalomąsias ataskaitas. Bet ir auditas visiškai neapsaugos nuo nevisiškai teisingos ataskaitos paskelbimo, nes būna, kad įmonė bando pateikti savo veiklą kaip tvarią, nors galbūt neturi realių rezultatų ar įsipareigojimų tvarumo srityje“, – sako prof. K. Rudžionienė. Anot jos, kaip esama skandalų dėl apgaulingų finansinių ataskaitų, taip ir dėl aplinkosauginės bei socialinės informacijos neatitikimo. Paminėtini „Zara“, „H&M“, „Starbucks“, „Coca-Cola“, „Volkswagen“ atvejai, o Lietuvoje žinomas „Grigeo“ atvejis.

Lietuvos verslai jau daugiau nei 15 metų strategiškai siekia tvarumo

„Galiu būti subjektyvi, tačiau, mano akimis, šioje srityje lyderiaujančios Lietuvos įmonės, puikūs pavyzdžiai, tinkami rodyti studentams, – „Telia Lietuva“, „Lietuvos draudimo“ ataskaitos, nes šios įmonės kasmet jas rengia nuosekliai (jau daugiau nei 15 metų) ir kokybiškai. Kiek trumpiau, bet tikrai kokybiškai ataskaitas rengia „Ignitis“ ir „Auga group“. Pastaroji, kiek pavyko išsiaiškinti, jau ir audituota“, – sako VU Kauno fakulteto  dėstytoja prof. K. Rudžionienė. Ji atkreipia dėmesį, kad nefinansinės ataskaitos – ne vien nuotraukos ir gražus tekstas apie tariamus įmonės siekius: „Kokybiškiausios šio tipo ataskaitos pateikia itin daug tikslių gražius teiginius skaičiais iliustruojančių duomenų apie savo veiklą tvarumo srityje.“ Mokslininkė džiaugiasi, kad Lietuvoje yra ir mažų įmonių, kurios parengia itin tikslias ataskaitas. Ji įsitikinusi, kad tvarumo ataskaita – ne tik gražus informacijos atskleidimas partneriams ir klientams, bet ir puikus įrankis pačiai įmonei.