Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra 2010 m. kovo–gegužės mėnesiais atliko Lietuvos abiturientų reprezentatyvią apklausą. Pagrindinis tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ką Lietuvos abiturientai planuoja veikti baigę vidurinę mokyklą, kaip mato savo ateitį reformos ir ekonominės krizės perspektyvoje.

Tyrimo metu buvo apklausta 1117 abiturientų, kurie atstovauja skirtingoms mokyklų grupėms pagal mokyklos tipą ir vietovę, kur yra mokykla.

Tyrimui vadovavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Poviliūnas, tyrimą koordinavo sociologės Laura Kanapienienė ir Gabija Kundrotaitė.

Tai jau antras iš eilės abiturientų tyrimas (pirmas panašus tyrimas buvo atliktas 2009 m. balandžio mėnesį), tad rezultatai, kuriuos gegužės 26 d. VU Filosofijos fakultete pristatė sociologai, rodo ne tik tai, ką Lietuvos abiturientai norėtų daryti, bet ir tai, kaip keičiasi jų ketinimai.

Didžioji dauguma abiturientų ketina studijuoti aukštosiose mokyklose, tačiau 30 proc. abiturientų baigę mokyklą planuoja vienaip ar kitaip įsilieti į darbo rinką (vieni dirbs ir studijuos, kiti tik dirbs).

Dauguma abiturientų ketina rinktis valstybinius universitetus, valstybines kolegijas. Populiariausias tarp abiturientų yra Vilniaus universitetas, jį kaip pirmąjį pasirinkimą įvardijo apie 34 proc., tai yra trečdalis, abiturientų. Antras pagal populiarumą – Kauno technologijos universitetas, trečias – Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Ketvirtąja vieta dalijasi Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo universitetai. Daugiausia abiturientų, tačiau mažiau nei pernai, ketina rinktis socialinius mokslus.

Specialybės pasirinkimo motyvai: geras darbo užmokestis yra svarbus 95 proc. abiturientų, profesinės karjeros galimybės – 92 proc. abiturientų, specialybės ir asmeninių poreikių atitikimas – 91 proc. abiturientų. Asmenų, padėsiančių finansuoti studijas (42 proc.), tėvų (30 proc.), mokytojų (27 proc.) ir draugų (11 proc.) patarimai, kur studijuoti, yra vertinami kaip mažiausiai svarbūs.
Tris kartus, nuo 1 proc. pernai iki 3 proc. šiemet, padaugėjo jau įstojusių į užsienio aukštąsias mokyklas, taip pat dvigubai, nuo 3 proc. iki 6 proc., padaugėjo ketinančių stoti tik į užsienio aukštąsias mokyklas abiturientų. Tuo tarpu ketinančių stoti tik į Lietuvos aukštąsias mokyklas sumažėjo 10 proc. – nuo 79 proc. pernai iki 69 proc. šiemet.

Pagrindiniai motyvai, kodėl ketinama studijuoti užsienyje: geresnės studijavimo sąlygos, užsienio šalyse įgytas išsilavinimas labiau vertinamas nei įgytas Lietuvoje, didesnės įsidarbinimo galimybės ir suteikiamas kokybiškesnis išsilavinimas.

Studijuoti savo lėšomis, jeigu negautų valstybės finansavimo, pasiruošę 53 proc. abiturientų. Tuo tarpu 22 proc. abiturientų studijų aukštojoje mokykloje negavę valstybės finansavimo atsisakytų. Palyginti su praėjusių metų tyrimo rezultatais, abiturientų, kurie nestudijuotų aukštojoje mokykloje negavę valstybės finansavimo, padaugėjo daugiau nei du kartus.

Didžiausia suma, kurią abiturientai yra pasiruošę sumokėti už studijas, jeigu tektų mokėti savo lėšomis, yra iki 2000 Lt. Tokių abiturientų yra 16 proc.

Šiais metais po abitūros egzaminų į aukštąsias mokyklas ketina stoti 9 proc. mažiau abiturientų nei praėjusiais metais, t. y. 76 proc. Profesinio mokymo įstaigas iš viso planuoja rinktis 7 proc. abiturientų. Tuo tarpu pernai profesinio mokymo įstaigas ketino rinktis tik 2 proc. apklaustų abiturientų. Taip pat dvigubai padaugėjo ir abiturientų, ketinančių iš karto baigus mokyklą eiti dirbti (nuo 3 iki 6 proc.).

Lietuvos didmiesčiuose net 10 proc. abiturientų ketina iš karto baigę mokyklą eiti dirbti. Tuo tarpu apskričių/rajonų centruose bei miesteliuose ir kaimo vietovėse tokių abiturientų yra tik 4 ir 3 proc. atitinkamai. Miesteliuose ir kaimo vietovėse dvigubai daugiau abiturientų (13 proc.) nei didmiesčiuose ar apskričių ir rajonų centruose (po 6 proc.) ketina rinktis profesines studijas.

Pagrindiniai abiturientų nurodyti motyvai, kodėl jie neketina studijuoti aukštojoje mokykloje, buvo šie: 53 proc. nurodė, kad jiems yra per didelė studijų aukštojoje mokykloje kaina, o 43 proc. nurodė, kad aukštojoje mokykloje ketina studijuoti vėliau, kai apsispręs, ko iš tiesų nori gyvenime.

Tyrimo vadovas prof. A. Poviliūnas, apibendrindamas tyrimo duomenis, teigia: „Akivaizdu, kad abiturientų ketinimams daro įtaką ir ekonominė krizė, ir vis didesnės galimybės rinktis. Šie veiksniai vis labiau klibina įprastą karjeros modelį: gimnazija arba vidurinė mokykla – kolegija arba universitetas – profesinė veikla.“