2024 m. žurnalo „Visuomenės sveikata“ pirmajame numeryje publikuoti lekt. Roko Šambaro, lekt. Kamilės Pociūtės, Studentų mokslinės veiklos tinklo (SMVT) Vaikų ir paauglių psichiatrijos grupės narių – gyd. rezidentės Gintarės Žilinskaitės ir gyd. rezidentės Ievos Palačionytės – ir prof. dr. Sigitos Lesinskienės 2023 m. pradžioje atlikto tyrimo apie psichikos sveikatą ir žalingus įpročius duomenys. Tyrime nagrinėti Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studijų programų anoniminės savanoriškos tarpusavyje inicijuotos internetinės apklausos rezultatai. Anketą sudarė klausimai apie demografinius duomenis, savižalą, rūkymą ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) (5) geros savijautos klausimynas. Gauti 291 respondento atsakymų rezultatai parodė, kad trečdalis medicinos studentų patenka į depresijos rizikos zoną. Beveik penktadalis (24 %) nurodė kada nors gyvenime save žaloję braižydami, pjaustydami, degindami ar mušdami savo kūną. Apklausos duomenimis, trečdalis studentų rūko, o penktadalis – rūko kasdien. Rūkantys medicinos studentai pasižymėjo statistiškai reikšmingai prastesne savijauta ir buvo daugiau save žalojantys nei nerūkantys jų kolegos.

Medicinos darbuotojų dienai priminti dalinamės atlikto tyrimo publikacija ir straipsnio autorių įžvalgomis apie tyrimo rezultatus.

Kas ketvirtas studentas žaloja save

Anot vieno iš straipsnio bendrautorių lekt. R. Šambaro, tiek VU Medicinos fakulteto, tiek LSMU studentai susiduria su labai rimtais psichologiniais iššūkiais. „Tyrimas atskleidė, kad beveik kas ketvirtas studentas vienokiu ar kitokiu būdu yra tyčia save žalojęs. Nors gauti duomenys apie savęs žalojimo mastą tarp Lietuvos medicinos studentų yra ganėtinai panašūs į užsienio autorių atliktų tyrimų duomenis, tai – aiškus signalas, kad dalis medicinos studentų yra labai prastos emocinės būsenos ir ne visada geba tinkamai susitvarkyti su kylančiais sunkumais“, – teigia lektorius. Pasak jo, medicinos studijos reikalauja labai didelių pastangų, yra įtemptos tiek fiziškai, tiek emociškai. „Labai svarbu, kad medicinos studentai gebėtų pailsėti, atsipalaiduoti, įveikti kylančius iššūkius. Įvairiuose moksliniuose šaltiniuose nurodoma, jog tinkamas ir savalaikis studentų edukavimas apie streso valdymą, emocinę sveikatą gali užkirsti kelią perdegimui. Šios intervencijos galėtų būti organizuojamos ir mūsų Medicinos fakultete, įtraukiant ne tik studentus, bet ir akademinę bendruomenę“, – sako R. Šambaras. Anot lektoriaus, vertinant studentų savijautą, buvo pastebėta, kad I–III kurso studentai turėjo prastesnius PSO (5) geros savijautos klausimyno įverčius nei IV–VI kurso studentai. „Pirmų kursų studentai gali išgyventi sunkų adaptacinį laikotarpį, pirmieji studijų metai – didelis pokytis gyvenime: dalis studentų atvyksta iš kitų Lietuvos miestų į Vilnių ar Kauną, palieka tėvų namus, pradeda savarankiškesnį gyvenimą, susiduria su kitokia mokymosi tvarka nei ta, kuri buvo mokykloje, atsiranda daugiau atsakomybių. Todėl tiek akademiniam personalui, tiek vyresnių kursų studentams yra svarbu sukurti palaikančią ir šiltą aplinką universitete, taip padedant jaunesniems studentams lengviau prisitaikyti prie naujo gyvenimo etapo ir jaustis laimingesniems“, – pasakoja R. Šambaras.

Didelė problema – rūkymas

„Gauti tyrimo duomenys paskatino labiau atkreipti dėmesį į jaunimo psichikos sveikatą, ypač – į didėjančią rūkymo problemą. Visuomenėje rūkymo pasiūla tik auga, atsiranda įvairių rūkymo būdų, tokių kaip kaitinimo sistemos, elektroninės cigaretės, benikotininės vienkartinės cigaretės ir daug kitų. Laikui bėgant rūkymas jaunimui tapo „bendravimo“ priemone“, – pasakoja kita straipsnio bendraautorė gydytoja rezidentė G. Žilinskaitė. Medicinos studijos – iš tiesų nelengvos: ilgi studijų metai, didelis krūvis, susidūrimas su vienu svarbiausių dalykų gyvenime – žmogaus sveikata, gyvybe – sukelia stiprius emocinius išgyvenimus, išjudina vertybinius, egzistencinius klausimus. „Nenuostabu, kad griebiamasi įvairių atsipalaidavimo būdų. Tarp studentų pernelyg dažnai girdime: „Einam parūkyti, pasidarysim pertrauką“, – pasakoja ji. Anot G. Žilinskaitės, atliktas tyrimas atskleidė, kad rūkantys medicinos studentai pasižymėjo statistiškai reikšmingai prastesne savijauta nei nerūkantys, ir, nors šie duomenys svarbūs, tai – tik labai maža dalis visų duomenų, susijusių su kitomis, kintamomis ir nekintamomis, psichikos sveikatos problemų lauko dalimis. „Ypač svarbu toliau tyrinėti ir kalbėtis apie jaunimo psichikos sveikatą, žalingus įpročius, jų sąsajas su psichikos sveikata, analizuoti galimas priežastis ir ieškoti psichikos sveikatos gerinimo intervencijų, kurios padėtų kiekvienam gyvenime susidūrusiam su emociniais sunkumais išlikti stipriam ir nepalūžti“, – įsitikinusi jaunoji gydytoja.

Kalbėti apie tai nėra lengva

„Komentuojant mūsų atliktą tyrimą, taip pat – kitose šalyse atliktus panašius tyrimus, galima pastebėti tendenciją, kad medikų psichikos sveikata yra gerokai prastesnė nei apskritai visuomenės. Nors savižalos ar žalingų įpročių rodikliai panašūs, būtent depresijos ir nerimo sutrikimai, polinkis į suicidiškumą skatina sunerimti“, – mintimis apie šio tyrimo ir analogiškų tyrimų svarbą dalinosi straipsnio bendrautorė lektorė K. Pociūtė. Pasak jos, ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės susiduria su skaudžiomis medikų emocinės sveikatos problemomis. „Pastebima, kad studentų emocinė savijauta yra daug prastesnė nei jau dirbančių specialistų. Kalbėti apie visa tai nėra lengva: supranti sveikatos paslaugų teikimo sistemos netobulumą, girdi kolegų pasakojimus apie patiriamus emocinius ir fizinius sunkumus… Medicinos studijų ir profesinis mediko kelias – sunkus. Ir vis dėlto: tvirtai tikiu, kad gydytojo profesija – itin praturtinanti ir prasminga. Norisi palinkėti medikams nepamiršti patiems savęs, rūpintis savimi, neapleisti kūniškų, emocinių, dvasinių poreikių, užsiimti stresą mažinančiomis praktikomis, gebėti stabtelėti ir leisti sau būti netobuliems, suklysti, atjausti, galų gale, esant poreikiui, nebijoti kreiptis pagalbos“, – kalbėjo lektorė K. Pociūtė.

Padėti medikams, kurie pasirinko padėti kitiems

„Lyginant su praėjusio dešimtmečio tyrimų rezultatais, Lietuvoje depresijos paplitimas sparčiai auga. Mūsų tyrimas atskleidė, kad net trečdalis medicinos studentų patenka į depresijos rizikos zoną, o depresijos simptomų dažnis tarp medicinos studentų gali būti 3–10 kartų didesnis nei bendroje populiacijoje. Pati būdama studentė patyriau, ką reiškia viską užgožiantis stresas ir nerimas dėl artėjančių atsiskaitymų bei po didelio krūvio ateinantis nuovargis. Ilgalaikis stresas neišvengiamai daro įtaką mūsų kūnui ir mąstymui: dažnai nesąmoningai ieškome sau tinkančių streso įveikos strategijų, kurios dažnai būna nesveikos, trumpalaikės, todėl neveiksmingos“, – kalbėjo gydytoja rezidentė I. Palačionytė. Anot jos, esama paradokso: medicinos studentai pasirinko padėti, gydyti ir šviesti žmones sveikatos klausimais, tačiau patys nebūna pajėgūs atspirti toms streso įveikos priemonėms, kurios kenkia organizmui. „llgai užsitęsusį ir nevaldomą stresą norime kuo greičiau sumažinti ar pašalinti, sumažėja rūpinimasis savo sveikata. Dėl šios priežasties mūsų tyrime nagrinėta tema yra tokia aktuali. Paantrinsiu kolegoms: medicinos studijos – vienos iš sunkiausių programų, dėstomų universitetuose, ir kiekvienais metais į jas įstojusieji neišvengiamai patiria psichikos sveikatos sunkumų, kuriuos bando kompensuoti nebūtinai sveikais metodais“, – teigė ji. Be žalingų įpročių paplitimo tarp medicinos studentų, gydytoja taip pat akcentavo jų pažeidžiamumą, susijusį su aukšais reikalavimais siekti kuo geriausių rezultatų. „Svarbu kurti ir diegti prieinamas, efektyvias psichikos sveikatos gerinimo, perdegimo prevencijos ir sveikų streso įveikos strategijų galimybes šiai visuomenės grupei“, – įsitikinusi I. Palačionytė.

„Esu dėkinga šio straipsnio bendraautoriams už bendradarbiavimą, o medicinos studentams – už jų aktyvų dalyvavimą ir atsakymus – šitai labai vertiname. Kadangi tyrimas buvo anoniminis, respondentai galėjo atsakyti į klausimus internetu, sau patogioje ir saugioje aplinkoje. Panašu, kad jie atsakė rimtai ir nuoširdžiai“, – jauniesiems kolegoms ir tyrime dalyvavusiems studentams dėkojo Medicinos fakulteto profesorė Sigita Lesinskienė. Mokslininkė teigė besitikinti, kad šis ir kiti panašūs tyrimai padės atkreipti daugiau dėmesio ne tik į visuomenės, bet ir į konkrečios grupės – medicinos studentų bei jaunų jau dirbančių medikų – psichikos sveikatos problemas. „Tyrimo duomenys tik parodo, kad psichikos sveikatos gerinimo, pervargimo, streso, perdegimo prevencijos programos studentams yra reikalingos. Turime ieškoti tinkamų ir patrauklių sveikatą gerinančių intervencijų diegimo galimybių“, – teigė prof. S. Lesinskienė.