Alkoholio vartojimą medicininiais tikslais aprašė seniausi pasaulio gydytojai, tačiau ir dabar vis dar pasigirsta medikų rekomendacijų nėščiai moteriai „pasigydyti“ šaukštu konjako ar taure raudonojo vyno.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, genetikas prof. Algirdas Utkus šiuo požiūriu laikosi griežtos pozicijos „nulis alkoholio – nulis rizikos“. Jo teigimu, nė viena moteris prieš nėštumą, nėštumo metu ar maitindama krūtimi neturėtų vartoti nė lašo alkoholio ir taip rizikuoti vaisiaus, kūdikio ir savo sveikata.

Saugios dozės nėra

Seniau kai kurioms ligoms gydyti buvo naudojami maži kiekiai alkoholio, nes medicina nebuvo tiek pažengusi, kiek yra dabar. Mūsų laikais alkoholiu gydytis nebereikia, nes yra veiksmingesnių priemonių. Pati nėščioji ir jos artimoji aplinka, taip pat ir medikai turi suprasti ir palaikyti mintį, kad nėštumas ir alkoholis yra tarpusavyje visiškai nesuderinami dalykai. Bet prof. A. Utkus pripažįsta, kad vis dar ne visi medikai yra griežtai nusistatę prieš alkoholio vartojimą kūdikio laukimosi laikotarpiu.

„Anksčiau medikai net rekomenduodavo nėščioms moterims, esant tam tikroms situacijoms, vartoti mažus kiekius alkoholio. Deja, dar ir dabar galima išgirsti gydytojų raginimus išgerti šaukštą konjako ar vyno kraujo spaudimui pakelti ar kraujui pagerinti“, – sako medikas.

Anot genetiko prof. A. Utkaus, toks požiūris neparemtas jokia moksline literatūra, tik subjektyviais įsitikinimais, todėl nereikia juo kliautis – net ir šaukštas alkoholio nėra gerai, nes alkoholis ir jo metabolitai gali sutrikdyti normalią žmogaus embriono ir vaisiaus raidą.

„Pavojingiausia yra tai, kad alkoholis ir jo metabolitai veikia besivystančias embriono smegenis. Kartais tyrimai nerodo ryškių struktūrinių embriono smegenų ar kitų organų pakitimų, tačiau alkoholis gali paveikti normalią smegenų raidą negrįžtamai ir gimęs vaikas turės įvairių sveikatos problemų. Tai gali būti intelektinė negalia, elgesio ir emocijų sutrikimai, mokymosi problemos“,  – vardija mokslininkas.

Alkoholį vartoja 3 nėščiosios iš 100

Ilgą laiką nebuvo įmanoma gauti tikslios alkoholio vartojimo nėštumo laikotarpiu statistikos, nes atliekant besilaukiančių moterų apklausas apie alkoholio vartojimą nėštumo metu tyrimo rezultatais visiškai pasikliauti negalima. Ne visos respondentės sąžiningai prisipažįsta neatsisakiusios alkoholio nėštumo laikotarpiu, tikėtina, kad dalis moterų nuslepia šį faktą.

Todėl šiuo metu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai atlieka tyrimus, kurių rezultatai turėtų parodyti tikrą šios problemos mastą Lietuvoje. Naujagimių sauso kraujo mėginiuose tiriama fosfatidiletanolio koncentracija leidžia nustatyti alkoholio vartojimo paskutinį nėštumo mėnesį rodiklį. Šis tyrimas yra anoniminis ir juo nesiekiama identifikuoti konkrečias moteris, kurios vartojo alkoholį nėštumo metu, tik įvertinti bendrą situaciją mūsų šalyje. Tyrimui gauti visi būtini leidimai.

„Lietuvoje vykdoma visuotinė naujagimių patikra, kuria siekiama kuo anksčiau nustatyti keturias genetines ligas. Antrą dieną po kūdikio gimimo į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centrą atsiunčiamas sausas kraujo lašo iš kūdikio kulniuko mėginys. Iš jo nustatomos kai kurios retos ir sunkios genetinės ligos, taip pat galima nustatyti ir fosfatidiletanolio koncentraciją, kuri atspindi alkoholio vartojimą paskutinį nėštumo mėnesį“, – apie atliekamą tyrimą pasakoja genetikas. Tyrimo rezultatas neparodo, kokį alkoholio kiekį moteris vartojo, nes kiekvienos moters organizme alkoholis skaidomas labai nevienodai, priklausomai nuo to, kaip funkcionuoja fermentai. Tyrimas atspindi tik alkoholio vartojimo faktą.

Tokiu būdu ištyrus alkoholio skilimo produktus iš 10 tūkst. mūsų šalies naujagimių kraujo mėginių bus surinkti objektyvūs duomenys apie alkoholio vartojimo nėštumo metu skaičių ir alkoholio poveikio vaisiui paplitimą Lietuvoje.

E. Plytnikaitės iliustracija

„Mokslinės literatūros duomenimis, nėštumo laikotarpiu alkoholį vartoja vidutiniškai 2–7 proc. moterų visame pasaulyje. Lietuva šiuo požiūriu neišsiskiria iš kitų šalių – alkoholį paskutiniais nėštumo mėnesiais vartojo 3,1 proc. lietuvaičių“, – teigia prof. A. Utkus.

Pirminiais duomenimis, skaičiai buvo daug didesni – apie 60 proc., bet jie buvo pakoreguoti atlikus daugiau tyrimų.

Žala gali būti daugialypė

Alkoholis toksiškai veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką ir turi įtakos naujagimio svoriui ir ūgiui gimimo metu. Medikai yra nustatę kritinius vaisiaus raidos laikotarpius iki gimimo, kada alkoholio vartojimas gali padaryti didžiausią žalą.

„Pavojingiausias laikas – intensyvios organogenezės laikotarpis, kai formuojasi gyvybiškai svarbios embriono sistemos, organai. Tai laikotarpis nuo trečios iki dešimtos savaitės po pastojimo. Jei tuo metu veikia žalingi aplinkos veiksniai, gali sutrikti normali organų raida ir vaikui gresia įgimti defektai“, – pasakoja genetikos ekspertas.

Kaip tvirtina medikas, jeigu alkoholis vartojamas mažesniais kiekiais arba vėlesniu nėštumo laikotarpiu, jis vis tiek veikia besiformuojančias smegenis. Vaisiaus smegenų raida tęsiasi per visą nėštumą, todėl alkoholio vartojimas yra netinkamas viso nėštumo metu, ne tik kritiniu laikotarpiu iki 10 savaitės. Visiškai neaišku, kaip tai pasireikš po gimimo – gali pasitaikyti elgesio, emocijų, protinių problemų.

„Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena dažniausių protinio atsilikimo priežasčių, o svarbiausia, kad tai yra ta priežastis, kurios mes 100 proc. galėtume išvengti“, – įsitikinęs prof. A. Utkus.

Būsimos mamos suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas – acetaldehidas lengvai pereina per placentą ir gali pažeisti besiformuojantį vaisių, lemti ne tik smegenų, bet ir kitus rimtus sutrikimus: kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus (intelektinę negalią, autizmą, epilepsiją), organų vystymosi anomalijas. Šis pažeidimų spektras įvardijamas kaip „vaisiaus alkoholinio sindromo spektras“ (VASS).

Įtaką kūdikio defektų rizikai daro ne tik alkoholio vartojimo laikas (pirmomis kritinėmis savaitėmis), bet ir išgerti jo kiekiai viso nėštumo metu.

„Jei besilaukianti moteris kiekvieną dieną suvartoja apie 42 gramus gryno spirito (bokalas alaus ar taurė vyno), tai atsiranda iki 50 proc. tikimybė susilaukti vaiko su vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS) – pačiu sunkiausiu pažeidimo laipsniu, apimančiu ne tik intelektinę negalią, bet ir vidaus organų defektus“, – teigia medikas.

Smegenų pažeidimo neišgydysi

Kasmet pasaulyje su sunkiuoju vaisiaus alkoholiniu sindromu gimsta vidutiniškai 1–3 vaikai iš 1000. Medikai, išvydę vos užgimusio kūdikio veidą, iš karto gali identifikuoti šį sutrikimą – jį išduoda tam tikri specifiniai veido bruožai.

„Tokiems vaikučiams būdingi ne tik vidaus organų, smegenų defektai, bet ir specifinis fenotipas: smulkūs veido bruožai, susiaurėję akių plyšiai, papildoma odos raukšlė vidiniame akių kampe, nedidelė, trumpa nosytė ir žema jos nugarėlė, labai plona viršutinė lūpa, plokščia vidurinė veido dalis“, – vardija medikas.

Ypač dažnas ir ryškus būna srities tarp nosies ir viršutinės lūpos pažeidimas. Kiekvienas sveikas žmogus tarp nosies ir viršutinės lūpos turi daugiau ar mažiau išreikštas dvi filtro kolonas, o kūdikiai, paveikti alkoholio, tokių filtro kolonų paprastai neturi – jiems būdinga lygi sritis tarp nosies ir lūpos.

Paklaustas, ar vaisiaus alkoholinis sindromas, su kuriuo vaikas jau gimsta, yra kaip nors pagydomas, medikas sako, kad šios ligos sukeltus struktūrinius vidaus organų defektus galima koreguoti ir jie pagydomi labai lengvai, bet sutrikusios smegenų funkcijos neatkursi.

„Vaikams su vaisiaus alkoholiniu sindromu dažnai nustatoma ir širdies yda (širdies skilvelių arba prieširdžių pertvarų defektai), kurie yra pagydomi operacijos būdu. Nesuaugęs gomurys taip pat nekelia problemų – sutvarkoma. Visiškai kitokia situacija yra dėl smegenų pažeidimo – jų nepakeisi“, – teigia genetikas.

Sutrikusio elgesio ir smegenų pažeidimo problemas galima tik sušvelninti tokius vaikus nuolat lavinant ir mokant, ypač mažame amžiuje. Smegenys, būdamos plastiška struktūra, gali priimti tai, ko mokomasi, bet jeigu yra intelektinė negalia, ji ir liks visam gyvenimui.

„Kūdikių namuose yra apie 40 proc. vaikų, turinčių vaisiaus alkoholinį sindromą. Jie išsiskiria specifiniu elgesiu, kuris apibūdinamas kaip „drugelio“ elgesys. Jiems viskas yra įdomu, bet jie negali susikaupti ties viena veikla. Ir jie kaip drugelis nuo žiedo prie žiedo šokinėja nuo vienos veiklos prie kitos“, – pasakoja mokslininkas.

Vyro žalingi įpročiai irgi reikšmingi?

Kalbant apie vyrą ir alkoholio vartojimą, prof. A. Utkaus teigimu, gali būti kelios situacijos. Pirmoji – kai girtas vyras apvaisina moterį ir į kiaušialąstę su spermatozoidu patenka nedidelis kiekis alkoholio.

„Šioje situacijoje pirmąsias dvi savaites galioja principas „viskas arba nieko“. Tai reiškia, kad jei yra kokių nors genetinių pokyčių, toliau organizmas paprastai nebesivysto ir įvyksta persileidimas. Jei nėštumas tęsiasi, tikėtina, kad problemų nebus – embrionas nesureagavo į alkoholio poveikį“, – pasakoja medicinos profesorius.

Kaip aiškina genetikas, iki dviejų savaičių žmogus yra sudarytas iš atskirų ląstelių, dar nesivysto jokia sistema, joks organas. Jei iš 10–16 ląstelių žūsta viena ar dvi, tai likusios gyvos perima žuvusios ląstelės funkcijas ir toliau įprastai vystosi be jokio sutrikimo.

Medikas apgailestauja, bet ir šiuo atveju vis dėlto negalima 100 proc. teigti, kad jei nėštumas tęsiasi, viskas vaikeliui bus gerai. Teoriškai pagal principą „viskas arba nieko“ taip turėtų būti, bet pasižiūrėjus į tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais (modeliuojant tokią situaciją) rezultatus matyti, kad kartais nėštumas nenutrūksta, tačiau embriono raida jo metu yra sutrikusi.

Jeigu vyras yra priklausomas nuo alkoholio, ar tai reiškia, kad padidėja tikimybė susilaukti vaiko, kuris sirgs? Lėtinis alkoholio vartojimas gali lemti vyro nevaisingumo problemas ir epigenetinius pokyčius. Tai reiškia, kad paties geno struktūra nepakinta, bet gali pakisti jo funkcija ir ta pakitusi geno funkcija gali būti perduota palikuoniui. „Teoriškai yra galima tokia situacija: jei vyras priklausomas nuo alkoholio, dėl pakitimų lytinėje ląstelėje jis savo palikuoniui gali perduoti geną su pakitusia funkcija“, – sako mokslininkas.

Tačiau priklausomybė nuo alkoholio nėra griežtai genetinė būklė. Jeigu tėvas yra priklausomas nuo alkoholio, nebūtinai ir jo vaikas toks bus. Anot prof. A. Utkaus, priklausomybę nuo alkoholio lemia kompleksiniai veiksniai – įtakos turi tam tikrų genų funkcionavimas, bet daug svarbesnis veiksnys yra aplinka, kurioje žmogus gyvena. Net turint specifinį genotipą su polinkiu būti priklausomam, bet patekus į aplinką, kurioje nėra priklausomybę skatinančių veiksnių, priklausomybė nuo alkoholio nesivysto.

Alkoholio vartojimo paplitimo nėštumo metu tyrimą atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkai vadovaujami prof. (HP) dr. Algirdo Utkaus,  įgyvendinami projektą „Vaisiaus poveikio alkoholiu paplitimo ir alkoholio įtakos naujagimių medžiagų apykaitai tyrimas Lietuvoje“ (ALKOMET LT). Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.