VU EVAF docentė dr. Alfreda Šapkauskienė su studente Ieva Turskyte. Tado Kazakevičiaus/VU nuotr.

„Šiuo metu finansų sektorius patiria esminius transformacijos procesus“, – sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) docentė Alfreda Šapkauskienė. Kartu su ekonomikos studijų programos III kurso studente Ieva Turskyte ji atlieka mokslinius tyrimus, susijusius su centrinių bankų skaitmeninėmis valiutomis, kurios galėtų tapti nauja leidžiamų pinigų rūšimi šalia įprastų pinigų.

Nei pandemija, nei tai, kad gyvai viena kitos nebuvo mačiusios, doc. A. Šapkauskienei ir I. Turskytei nesutrukdė kartu vykdyti bendrų veiklų. Trečiakursė, palaikoma VU EVAF dėstytojos, parašė mokslinį darbą, dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ir laimėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) projektą. Šiemet jos ir vėl planuoja teikti paraišką LMT kitų metų moksliniam projektui atlikti.

„Mes nebuvome viena kitos mačiusios gyvai – tik per „Microsoft Teams“. Mano dėstytoja ir mokslinio darbo vadovė man dėstė įmonių finansų pagrindus antrame kurse. Man labai patiko kursas – buvo pasikviesta ir svečių iš įvairių įmonių. Įgytas žinias naudoju ir dabar. Tikriausiai šis kursas ir pastūmėjo ateiti pas dėstytoją ir parašyti mokslinį darbą“, – sako I. Turskytė.

„Pirmi metai, kai pradėjau dėstyti antrakursiams, sutapo ir su prasidėjusia pandemija. Įprastai dėstydavau vyresnių kursų studentams. Tai buvo ir iššūkio metai, nes niekas iki tol nebuvo susidūręs su tokiu reiškiniu, privertusiu visus pereiti prie nuotolinių studijų. Tai tikrai liūdna patirtis, ganėtinai apribojusi atviro kontakto su studentais užmezgimo ir jų gilesnio pažinimo galimybes. Bet perlai šviečia ir nuotolinių studijų metu. Kaip mokslinių tyrimų mentorė su studentais dirbu daugelį metų, tačiau Ieva – išskirtinė tuo, kad ji buvo mano žemiausio kurso studentė, drąsiai priėmusi mokslinės veiklos iššūkį. Aš pati stebiuosi, kiek daug Ieva, kaip dabartinė jau trečio kurso studentė, yra pasiekusi“, – apie savo studentę atsiliepia VU docentė.

Nauja tyrimų tema – centrinių bankų skaitmeninės valiutos

Doc. A. Šapkauskienė VU dėstytoja dirba jau kelis dešimtmečius. Jos tyrimų sritys yra susijusios su kriptografiniu turtu, blokų grandinėmis, finansų technologijomis. Kaip sako pati dėstytoja, nors finansų technologijos plėtojamos jau daugelį dešimtmečių, jomis ji susidomėjo atsiradus inovatyviai blokų grandinės technologijai, kurios pagrindu buvo sukurtas bitkoinas.

Nei pandemija, nei tai, kad gyvai viena kitos nebuvo mačiusios, doc. A. Šapkauskienei ir I. Turskytei nesutrukdė kartu vykdyti bendrų veiklų.

„Blokų grandinės veikimo technologija pirmą kartą buvo aprašyta 2008 m. pabaigoje, tačiau moksliniai tyrimai pradėti publikuoti tik apie 2016–2017 m. Visuomenė nuo 2017 m. pabaigos taip pat sparčiai ėmė domėtis kriptoturtu. Mus, mokslininkus, visada domina naujo reiškinio tyrimai, o kriptografinis turtas unikalus tuo, kad jo savybės per šį laikotarpį nuolat kito. Didėjanti skaitmeninių valiutų pasiūla didino spaudimą ir kėlė iššūkių finansų sektoriui. Centriniai bankai reaguodami į rinkos pokyčius visame pasaulyje inicijavo centrinių bankų skaitmeninių valiutų (CBDC) kūrimo procesą. Taigi, kai praėjusiais metais pradėjome su Ieva dirbti, naujas tyrimo objektais, beveik neanalizuotas Lietuvoje, buvo centrinių bankų skaitmeninės valiutos“, – pasakoja doc. A. Šapkauskienė.

VU EVAF docentė Alfreda Šapkauskienė su studente Ieva Turskyte. Tado Kazakevičiaus / VU nuotr.

Kalbos apie CBDC kūrimą suintensyvėjo po to, kai 2019 m. apie planus paleisti pasaulinį mokėjimų tinklą, kuriame būtų atsiskaitoma naujai sukurta kriptovaliuta „Libra“ (vėliau pervadinta į „Diem“), prabilo socialinių tinklų milžinas Facebook’as. Tą jis žadėjo padaryti pasinaudodamas blokų grandinės technologija ir geriausiomis tradicinių tinklų savybėmis. Šis užmojis atkreipė centrinių bankų dėmesį. Pasak doc. A. Šapkauskienės, šiai idėjai buvo pasipriešinta, nes jos įgyvendinimas kėlė grėsmę valstybių finansiniam stabilumui, pinigų suverenitetui bei kontrolei.

„Centriniai bankai, matydami, kad rinka plečiasi ir technologijos suteikia labai daug galimybių, suprato, jog jiems patiems reikia eiti į šią rinką. Dėl to pradėjo kurti nacionalines CBDC. 2020 m. 36 šalys buvo paskelbusios, kad atlieka tyrimus, susijusius su skaitmeninėmis valiutomis, ar ketina jas išleisti. Šiuo metu apie CBDC kūrimą jau yra paskelbusios daugiau nei šimtas šalių. Trumpai tariant, mes Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos ir euro zonos šalis, kalbėtume apie skaitmeninį eurą. Tai ne pakeistų, o papildytų mūsų naudojamus pinigus ir diegiant inovatyvias technologijas skatintų inovacijas mažmeninių mokėjimų srityje“, – sako VU mokslininkė.

Ši tema sudomino ir I. Turskytę, kuri šiuo metu apie tai rengia mokslinį darbą. Pasak jos, Tarptautinių atsiskaitymų bankas (Bank for International Settlements, BIS) pabrėžė, kad kriptovaliutos turi spekuliacijos aspektą – kalbant apie investavimą, žmonės mato pelno galimybių, tačiau tai taip pat nėra reglamentuota sritis. Kriptovaliutos yra išskirtinės ir dėl kito faktoriaus – anonimiškumo.

Mus, mokslininkus, visada domina naujo reiškinio tyrimai, o kriptografinis turtas unikalus tuo, kad jo savybės per šį laikotarpį nuolat kito, pasakoja doc. A. Šapkauskienė.

„Kuriant CBDC yra manoma, kad taip pat reikalingas anonimiškumas. Tik nuo tam tikros sumos būtų tikrinama, kam ir kiek buvo išleista pinigų. Taigi vis tiek veiktų apsaugos patikrinimas, kadangi anonimiškumas dabartiniu kriptovaliutų atveju yra ir geras, ir blogas dalykas. Yra galimybių plauti pinigus, finansuoti terorizmą, prekiauti narkotikais ir t. t. Manau, kad CBDC, nors dabar dar tik koncepcija, nes yra subtilybių dėl finansinio stabilumo, visokių pinigų politikos aspektų, vis dėlto yra puiki galimybė išplaukti į elektroninį pasaulį – prisitaikyti prie žmonių poreikių“, – sako I. Turskytė.

Blokų grandinė sukels daug didesnę revoliuciją nei internetas

„Manoma, kad blokų grandinė sukels daug didesnę revoliuciją nei internetas, kuris kadaise padarė didžiulį perversmą pasaulyje, nes paveiks beveik visas pramonės šakas. Dažniausiai vartotojai labai greitai prisitaiko prie patogaus vartojimo ir jiems nėra skirtumo, kokia technologija naudojama jų poreikiams patenkinti“, – teigia VU mokslininkė.

Skaitmeniniai eurai būtų centrinio banko leidžiami pinigai. Tai reiškia, kad jie būtų centrinio banko užtikrinti ir skirti žmonių poreikiams tenkinti: jie būtų nerizikingi, būtų laikomasi privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų. Centriniai bankai įsipareigotų išlaikyti pinigų vertę, kad ir kokie tie pinigai būtų – fiziniai ar skaitmeniniai.

Kriptovaliutų rinkoje atsiskaitymus vykdant blokų grandinėje, eliminuojamas tarpininkų, kaip kontrolės užtikrinimo priemonės, poreikis, aiškina doc. A. Šapkauskienė.

Manau, kad CBDC, nors dabar dar tik koncepcija, nes yra subtilybių dėl finansinio stabilumo, visokių pinigų politikos aspektų, vis dėlto yra puiki galimybė išplaukti į elektroninį pasaulį – prisitaikyti prie žmonių poreikių, sako I. Turskytė.

„Jeigu turėtume skaitmeninį eurą, jis veiktų naudojant kitą technologinį įrankį. Kaip jis veiktų? Dabar Europos centrinis bankas (ECB) kartu su centriniais bankais, kurie yra euro zonoje, dar tik svarsto patį veikimo principą. Kad jis veiks kaip alternatyva mūsų dabartiniams pinigams – tai taip. Tačiau tai nebus tas pat, kaip kriptovaliutų rinka. Jis neatliks tų pačių funkcijų, nes bus centralizuotas“, – sako doc. A. Šapkauskienė.

Kodėl vartotojai norėtų naudoti skaitmeninį eurą? Kaip nurodo ECB, žmonės, kurie jį naudotų atsiskaitymams, nepatirtų jokių papildomų išlaidų, be to, jis galėtų būti naudojamas visoje euro zonoje. Pinigų gavėjams, pavyzdžiui, prekeiviams ir mažoms įmonėms, skaitmeninis euras suteiktų dar vieną, papildomą būdą gauti mokėjimus iš savo klientų. Taigi gyventojai perėjimo prie skaitmeninio euro gali nė nepajusti, sako doc. A. Šapkauskienė.

„Kiek jau dabar mes finansų technologijų naudojame: be kontaktinės mokėjimų kortelės, atsiskaitoma telefonais, laikrodžiais ir panašiai. Atrodo, kad viskas ateina tiesiog savaime. Taip ir inovatyviomis technologijomis pagrįstą skaitmeninį eurą pradėsime naudoti savaime kaip greitą, patogią ir saugią priemonę kasdieniams mokėjimams atlikti. Mes negalime ignoruoti naujųjų technologijų, nes, pavyzdžiui, nepriklausomai nuo blokų grandinės technologijos pagrindu veikiančios pirmosios ir turinčios didžiausią rinkos kapitalizaciją kriptovaliutos ateities, blokų grandinės technologija, kaip ir kitos technologijos, yra nuolat tobulinama, tad ji gali būti pritaikoma visose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, užtikrinant balsavimo skaidrumą“, – teigia VU docentė.

VU EVAF docentė Alfreda Šapkauskienė su studente Ieva Turskyte. Tado Kazakevičiaus / VU nuotr.

Be to, pasak studentės I. Turskytės, viena iš centrinių bankų kuriamos skaitmeninės valiutos misijų – švietimas. Jaunimas, technologiškai imlesni žmonės greičiausiai lengviau priima naujas technologijas, o vyresniam žmogui tai gali kelti iššūkių, jam gali būti sunkiau pripažinti, kad blokų grandinės technologija yra saugi.

„Pavyzdžiui, Bahamose yra skaitmeninis doleris. Jis buvo sėkmingai sukurtas ir įdiegtas, tačiau jo naudojimas yra ganėtinai žemas. Priežasčių daug, bet turbūt viena iš jų ir yra ta, kad žmonės nepakankamai informuoti, kas tai ir kaip tai naudoti“, – sako studentė.

Pandemijos ir karo Ukrainoje poveikis finansams

Prasidėjus karui Ukrainos centrinis bankas uždraudė pirkti daugelį valiutų naudojant grivinas, siekdamas apsaugoti savo nacionalinę valiutą, taip pat uždraudė skaitmeninius pinigų pervedimus, tad pervedimai sulėtėjo. Nors vyriausybė nerimavo dėl to, kaip išlaikyti atviras finansines linijas aukojamoms lėšoms, centrinis bankas tvirtino, kad apriboti skaitmeninių valiutų sandorius buvo būtina.

Pasak doc. A. Šapkauskienės, karo Ukrainoje atveju iš tiesų kriptovaliutos taip pat gali pagelbėti užtikrinant greitai augančius lėšų kariuomenei ir nevyriausybinėms paramos organizacijoms, teikiančioms humanitarinę pagalbą, poreikius. Pavyzdžiui, anot pašnekovės, 2020 m., kai Baltarusiją krėtė protestai dėl suklastotų prezidento rinkimų, pavieniai asmenys ir tarptautinės organizacijos galėjo veikti finansuojami kriptovaliutomis. Vis dėlto jos gali būti panaudojamos ir blogiems tikslams – nedraugiškiems režimams finansuoti, pinigų plovimui ir panašiai, sako doc. A. Šapkauskienė.

Pavyzdžiui, Bahamose yra skaitmeninis doleris. Jis buvo sėkmingai sukurtas ir įdiegtas, tačiau jo naudojimas yra ganėtinai žemas. Priežasčių daug, bet turbūt viena iš jų ir yra ta, kad žmonės nepakankamai informuoti, kas tai ir kaip tai naudoti, sako I. Turskytė.

„Kartu sankcijos Rusijai palietė ir tas nevyriausybines organizacijas, kurių veikla nukreipta prieš režimą. Kriptovaliutos gali būti naudojamos ir geram, ir blogam tikslui. Jos yra iš esmės nereglamentuojamos. Žinoma, nereiktų ignoruoti ir fakto, kad ne tik kriptovaliutomis, bet ir tradiciniais pinigais yra vykdomi atsiskaitymai juodojoje rinkoje“, – teigia VU dėstytoja.

Pasak doc A. Šapkauskienės, vykstantis karas Ukrainoje vienareikšmiškai paveiks Lietuvos verslą: „Pandemija dar nebuvo pasibaigusi, kai prasidėjo karas, todėl karas iš principo gilina neigiamus ekonominius padarinius. Tuo net nereiktų abejoti. Vis dėlto ekonominei gerovei neturėtų būti teikiama pirmenybė prieš žmogaus gyvybę, humaniškumą, demokratines vertybes ir šalių teritorinio vientisumo išsaugojimą.“

I. Turskytė, dalyvaujanti VU studentų investicinio fondo (VU SIF) veikloje, sako su kolegomis pastebėjusi, kad prasidėjus pandemijai smarkiai išaugo jaunimo susidomėjimas investavimu.

„Kai žmonės susitaupė ar gavo pinigų ir pagalbos paketų, juos iš dalies netvariai investavo – į automobilius, kitus daiktus. Gal tai ir nepelninga, bet kartais net ir nesėkmingas investavimas – naudinga patirtis, iš to mokomasi. Pavyzdžiui, dabar finansų rinkos labai svyruoja. Kai kurie sako, kad tai puiki galimybė investuoti, nes pelnas patrigubės ar padvigubės, kiti sako, kad kaip tik ne. Taigi pandemija paskatino tiek mano, tiek kitų mano bendraamžių domėjimąsi investavimu“, – teigia I. Turskytė.