Ukrainietė istorikė dr. Tetiana Boriak, kartu su dviem vaikais, į Lietuvą atvyko bėgdama nuo karo. Ukrainoje ji tyrinėjo Holodomoro istoriją, o tyrimus tęsė pradėjusi dirbti Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Šiais metais paskelbus Europos Komisijos kvietimo „Marie Skłodowska-Curie Actions for Ukraine (MSCA4Ukraine)“ rezultatus paaiškėjo, kad Tetianos Boriak pateiktas projektas „The Holodomor: Genocide, Trauma, and Denial Through the Prism of European Records of the 1930s“ laimėjo finansavimą. Plačiau apie savo istorinius tyrimus, iššūkius Lietuvoje ir naują projektą pasakojo ukrainiečių istorikė dr. T. Boriak.
Mokslininkės tyrimų laukas – Holodomoras
Mokslininkė gilinasi į naujausių laikų istoriją. Jos podoktorantūros darbas – antroji disertacija, kurią ji užbaigė jau Lietuvoje, nagrinėjo žodinę Holodomoro istoriją. Holodomoras – tai 1932–1933 m. Stalino sukeltas badas, kuris nusinešė mažiausiai 3,9 mln. ukrainiečių gyvybių. Tai sudarė maždaug 13 proc. šalies gyventojų.
„Sovietų Sąjunga neigė badą ir baudė už bet kokį Holodomoro paminėjimą, todėl žmonių prisiminimai, tarp jų ir žodinės istorijos, mokslininkams yra labai vertingi šaltiniai. Mano tyrimas buvo skirtas žodinei Holodomoro istorijos problematikai, jos raidai ir specifiniams bruožams. Taip pat nagrinėjau sovietų Rusijos šaltinius, aiškinausi, koks buvo genocido mechanizmas, kaip buvo vykdomas informacinis karas neigiant badą, politinę atmintį ir kt.“, – apibendrina istorikė.
Karas išplėtė jos mokslinių interesų lauką: „Prasidėjus Rusijos–Ukrainos karui, ėmiau nagrinėti Rusijos atminties politiką. Pradėjau tirti, kaip Rusija savo vidaus ir išorės politikoje naudoja istorinę atmintį ir humanitarinius mokslus imperializmui pagrįsti.“
Gyvenimas Lietuvoje
Mokslininkė Ukrainą paliko 2022 m. kovo 1 d. „Gavau galimybę prisijungti prie VU Istorijos fakulteto. Tai leido man baigti podoktorantūros studijas, išleisti knygą, apginti antrąją disertaciją ir skleisti savo tyrimų rezultatus bei juos tęsti“, – pasakoja mokslininkė.
Jai atvykus į Lietuvą, Europos Sąjunga taip pat pradėjo MSCA4Ukraine paramos programą, skirtą padėti mokslininkams, kurie dėl karo buvo priversti palikti Ukrainą. Programa padeda tęsti mokslinius tyrimus ir prisideda prie Ukrainos intelektinio potencialo išsaugojimo.
Būdama Lietuvoje mokslininkė susiduria ir su iššūkiais. Pagrindinis iš jų – šaltinių prieinamumas: „Kai kurie šaltiniai, esantys būtent Ukrainoje, vis dar yra neprieinami. Tačiau džiaugiuosi, kad dėl šiuolaikinių technologijų ir gerų bibliotekų katalogų, prieinamų per VU biblioteką, tyrimams šaltinių dar pakanka.“ Didelį iššūkį kelia ir gyvenimas tarp dviejų šalių: „Kai gyveni čia Lietuvoje, o likusi šeimos dalis – Ukrainoje, kuriai kasdien gresia bombų pavojus, staiga visas tavo gyvenimas ir suplanuota ateitis nustoja egzistuoti, ir tau tenka vienai rūpintis savo vaikais kitoje šalyje. Lietuvių kalba nėra lengva, bet džiugu, kad pavyksta mokytis ir susikalbėti kasdienėje buityje. Mano vaikai taip pat daro pažangą kalbėdami lietuviškai“, – dalinasi istorikė.
Galimybė platesniems tyrimams
Dr. T. Boriak projektas „The Holodomor: Genocide, Trauma, and Denial Through the Prism of European Records of the 1930s“ buvo atrinktas finansavimui pagal antrąjį MSCA4Ukraine kvietimą, kurį administruoja iniciatyva „Scholars at Risk“. Ši iniciatyva buvo pradėta 2018 m., dar prieš atviro masto invaziją, o nuo 2022 m. remia Ukrainos intelektualus.
2024 m. pateikta virš 550 paraiškų. Finansavimas skirtas tik 49 projektams, tarp jų – vieninteliam Lietuvoje įgyvendinamam dr. T. Boriak projektui VU. Projektas nagrinėja Holodomorą per asmeninių pasakojimų prizmę, ieškant naujų interpretacijų apie šį genocidą, jo neigimą ir trauminį paveldą. „Mano projektas grindžiamas prielaida, kad Holodomoras įvyko dėl daugybės veiksnių, tarp jų – kolonijinio diskurso apie Ukrainą bei Vakarų reakcijų trūkumo. Noriu pažvelgti kitu kampu – per asmeninių liudijimų pasakojimo lygmenis, įskaitant profesines, socialines ir kultūrines tapatybes.“
Tyrime daugiausia dėmesio skiriama Lenkijai ir Rumunijai, kurios Holodomoro metu ribojosi su Sovietų Ukraina: „Nepaisant uždarytų sienų, šių šalių institucijos stebėjo padėtį SSRS ir priėmė nelegalius pabėgėlius. Čekoslovakija tuo metu buvo svarbus ukrainiečių pabėgėlių centras. Jie įvairiais kanalais siuntė informaciją apie badą – taip kūrėsi liudijimų tinklas.“
Dr. T. Boriak planuoja tyrimo rezultatus publikuoti knygoje ir moksliniuose straipsniuose. „Taip pat svarstau apie atvirą duomenų bazę. Bet pirmiausia reikia atsakyti į klausimą – kaip Europos lyderiai ir visuomenės žinojo apie Holodomorą, kaip reagavo, ir kaip šis nepastebėtas blogis sudarė prielaidas kitiems sovietinio režimo nusikaltimams.“
Tai jau trečias Vilniaus universitete finansuotas projektas pagal MSCA4Ukraine programą. Pirmojo kvietimo metu finansavimą gavo dr. Kateryna Latysh (Teisės fakultetas) ir dr. Oksana Bersirova (Chemijos ir geomokslų fakultetas).


















Komentarų nėra. Būk pirmas!