Rugsėjo 26 d. 17 val. Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode Kairėnuose įvyks parodos „Konstantino Prošinskio fenomenas: grybų piešiniai“ atidarymas.

Parodoje plačiajai visuomenei pirmą kartą pristatomos unikalios, iki šiol niekur nedemonstruotos ir neskelbtos Konstantino Prošinskio (Konstanty Prószyński, 1859–1936) pieštos grybų akvarelės.

K. Prošinskis – pedagogas, botanikas, kolekcionierius, Vilniaus Stepono Batoro universiteto botanikos sodo Vingio parke inspektorius (1920–1936), Vilniaus krašto augalų ir grybų tyrinėtojas-mėgėjas. Jis nupiešė apie 600 mokomųjų paveikslų Stepono Batoro universiteto Augalų sistematikos katedrai ir apie 4000 grybų piešinių savo grybų albumui. Dėl lėšų stokos šis albumas nebuvo išleistas, o piešiniai iki šiol niekur neeksponuoti.

K. Prošinskio grybų piešinių kolekcija nuo 1942 m. saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių fonde (F134). Šioje parodoje eksponuojama mikologo dr. Jono Kasparavičiaus atrinkta nedidelė grybų piešinių kolekcijos dalis – daugiau kaip 80 piešinių. Kadangi fondas iki šiol nebuvo tyrinėtas, ekspozicijoje siekiama atskleisti piešinių įvairovę. Nedidelė dalis grybų piešinių yra išlikę Vilniaus universiteto herbariumo senųjų piešinių kolekcijoje. Parodoje eksponuojama ir 10 mokymui skirtų plakatų, dar ir dabar naudojamų kaip iliustracijos paskaitų metu. Parodą papildo biografinė medžiaga apie piešinių autorių.

Pasak parodos mokslinio konsultanto dr. Jono Kasparavičiaus: „Ši paroda – tai puiki proga susipažinti su tuo metu vyravusiomis meno tendencijomis vaizduojant gyvąją gamtą. K. Prošinskio piešiniai turėjo nemažai įtakos ir visiems gerai žinomų, savotiška lietuviškos mikologinės literatūros klasika tapusių knygų iliustracijoms. Palikti originalūs to meto grybų lotyniški pavadinimai leis mokslo istorijos mėgėjams susipažinti su tuometinės mikologinės taksonomijos ypatumais ir pajusti, kiek daug ir kokių didelių pokyčių šiame moksle įvyko per pastarąjį šimtmetį.

Grybų piešinių niekada nebuvo daug, nes grybai – paslaptingi ir mažiausiai pažinti, jie likdavo gyvūnų ir augalų šešėlyje. Nuoširdžiai ir giliai jais besidominčių, o juo labiau juos piešiančių žmonių buvo ir yra labai mažai. Šiuo atžvilgiu K. Prošinskio piešiniai – fenomenalūs. Tai autorių per gyvenimą vedusios aistros materiali išraiška. Aistros, kurios neužgesino nei geopolitiniai kataklizmai, nei banalios buitinės problemos ir su tuo susiję materialiniai sunkumai. Savo verte ir reikšme peržengiantis atskirų valstybių sienas šis istorinis palikimas svarbus tiek savo menine, tiek ir moksline prasme. Jame atsispindi ir to meto mikologijos, kaip mokslo, lygis, ir vyravusios meninės tradicijos, ir autoriaus žinios, suvokimas bei sugebėjimai.“

K. Prošinskio augalų piešinių kolekcija saugoma Vilniaus universiteto herbariume, įsikūrusiame Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute, – daugiau nei 280 augalų piešinių, kuriuose greta viso augalo atskirai nupiešti žiedai, vaisiai, lapai ir ūgliai, išryškinantys detalius morfologinius augalo požymius. Savita augalų įvairovė ir piešinių detalumas atspindi autoriaus domėjimąsi augalais ir norą perteikti savo žinias.

Parodos atidaryme apie K. Prošinskio fenomeną kalbės dr. Mindaugas Rasimavičius ir dr. Jonas Kasparavičius. Parodą lydi VU Botanikos sodo išleisti atvirukų rinkiniai su K. Prošinskio grybų ir augalų piešiniais.

Paroda veiks iki spalio 27 d. penktadieniais ir savaitgaliais nuo 10.00 val. iki 19.00 val.

Parodos organizatoriai: LMA Vrublevskių biblioteka ir VU Botanikos sodas; partneriai VU Gyvybės mokslų centras ir VU Herbariumas.