Liepos 3 d. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidaryta unikali paroda „Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu“. Paroda skirta Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Parodos rengimas susijęs ir su Lietuvai, kaip garbingai Europos valstybei, kelių svarbių sukakčių paminėjimu. Prieš 600 metų, 1413 m. spalio 2 d., Horodlėje sudaryta unija tarp Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kurioje Lietuvos bajorams buvo suteikti lenkų ponų herbai su teise juos paveldėti. Tai reiškė Lietuvos aukštuomenės įsiliejimą į Europos kilmingųjų šeimą, o kartu ir savarankiškos Lietuvos valstybės pripažinimą Europoje. Be to, minima pirmojo originalaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio 400 metų sukaktis. Ir tai dar ne visos progos, susijusios su šios parodos atidarymu. Kaip minėjo VU bibliotekos direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai dr. Marija Prokopčik, baigėsi dar vienas senosios bibliotekos rekonstrukcijos etapas, todėl jau parodos atidarymo dieną visi norintieji galėjo apžiūrėti rekonstruotas patalpas, skaityklas.

Sveikindamas parodos atidarymo dalyvius ir svečius l. e. p. prof. Jūras Banys neslėpė pasididžiavimo paroda ir biblioteka. „Ši paroda yra vienas iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių. Mes didžiuojamės biblioteka, kuri turi tiek daug vertingų retų leidinių, per šias vertybes yra atskleidžiama labai turtinga Lietuvos istorija. Ši paroda yra įrodymas, kad VU yra pats rimčiausias ir turtingiausias universitetas“, – sakė prof. J. Banys.

Rektoriui pritarė ir bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė: „Paroda ir jos eksponatai atskleidžia mūsų tautos, krašto ryšius su Europa. Kilmingumo ženklai, heraldika, herbai, valstybės ženklai, giminės ženklai – kiekvienos tautos ir žmogaus ženklai. Vilniaus universiteto bibliotekos kolekcijos, kad ir kiek joms teko iškęsti, yra turtingos, įvairiapusės ir pirmiausia atspindi Lietuvos mokslo ryšius su Europa. Visi eksponatai yra iš VU bibliotekos Senųjų rankraščių ir spaudinių skyriaus.“ Tokią parodą biblioteka parengė pirmą kartą, joje rodoma nemažai eksponatų, saugomų VU bibliotekos fanduose, kuriuos galima pamatyti pirmą kartą – tarp jų Lietuvos Didžiosios Kunigaikstystės žemėlapis, kurio 400 metų ir minime šiais metais. Šio LDK žemėlapio parengimą organizavo, prižiūrėjo ir finansavo vienos žymiausių Lietuvos didikų šeimos atstovas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616). Šis pirmasis originalus Lietuvos žemėlapis „Magni Ducatus Lithuaniae… exacta descriptio…“ buvo išspausdintas 1613 m. Amsterdame. Dėkodama apsilankiusiems direktorė linkėjo žvelgiant į eksponatus rasti ir savo giminės šaknis.

Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Edmundas Rimša tarė keletą žodžių apie heraldiką, lietuvišką asmenų heraldiką, jos sąsajas su Europos heraldika, apie Lietuvos valstybės simbolius. VU Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorius Algimantas Česnulevičius kalbėjo apie M. K. Radvilos žemėlapį, jo vietą visos kartografijos kontekste.

Parodos atidarymui muzikiniais intarpais žaismingumo suteikė Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos senosios muzikos ansamblis „Lirum“ (vadovė Auksė Stankevičienė).

VĮ „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminties rūmai“ direktorius Danielius Vervečka VU l. e. p. rektoriui ir bibliotekos generalinei direktorei įteikė herbinius atminimo ženkliukus, įprasminančius LDK atminimą.

Parodoje atsispindi Lietuvos valstybės vieta ir reikšmė Europoje nuo savarankiškos valstybės iškilimo XIV a. iki pat jos žlugimo 1795 m. Čia eksponuojama tai, kas apibūdina valstybės – taip pat ir Lietuvos – statusą tarp kitų regiono šalių: įvairūs dokumentai, atskleidžiantys įtakingų ir visoje to meto Europoje žinomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių bei didikų giminių istorijos ištakas, unikalūs žemėlapiai, liudijantys Lietuvos valstybės sienų ir teritorijų raidą.

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. leidiniuose bei rankraščiuose esantys visų buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių herbai – nuo Kęstučio iki paskutinio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio, valstybės valdovų portretai, valstybiniai ir atskirų teritorijų, žemių simboliai, žymiausių LDK kilmingųjų šeimų – Radvilų, Sapiegų, Pacų, Ostrogiškių, Valavičių, Sanguškų ir kt. – heraldiniai ženklai. Parodoje pristatoma ir eksponatais iliustruojama apie 20 LDK giminių herbų. Tai, kad Lietuva nuo seno priklausė Europos šeimai, parodo ir mūsų bajorų naudotų herbų panašumas į didžiausių Europos valstybių didikų ženklus – parodoje galima pamatyti Anglijos, Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos, Čekijos, Portugalijos, Rusijos diduomenės, taip pat ir įvairius senuosius valstybinius herbus, žemėlapius bei Europos miestų vaizdus su jų simboliais ir herbais.

Paroda VU bibliotekoje veiks iki 2013 m. gruodžio 15 d.