Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka atsako į aktualius universitetui ir aukštajam mokslui klausimus.

Kokie Vilniaus universitetui buvo 2008 metai? Kuo jie buvo ypatingesni už ankstesnius?

Mūsų universiteto strateginiame plane yra nustatytos misijos, vizijos, pagrindinės užduotys visose srityse. Nuolat rektorato ir fakultetų dėmesio centre – infrastruktūros, studijų gerinimo klausimai.

Norėčiau pažymėti kai kuriuos dalykus, susijusius su specifiniais 2008-aisiais. Praėjusių metų specifiškumą lėmė 2004-2006 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų realizavimo pabaiga. Mes vykdėme 54 projektus, daugelio jų buvom koordinatoriai, kai kurių – partneriai. Dėl ES struktūrinių fondų „kietųjų“ ir „minkštųjų“ projektų 2008 m. universitete įvyko ganėtinai didelis kokybinis šuolis. Kalbėdami apie kokybę turime omenyje studijų ir mokslo, studentų gyvenimo, darbuotojų darbo sąlygų kokybę.

Vykdant „kietuosius“ projektus įsigyta labai daug naujos aparatūros ir įrangos, kurią naudos ne tik mokslininkai, bet ir studentai – tai būtina sąlyga gerai studijų ir mokslo veiklos kokybei. Norėčiau išskirti Fizikos, Gamtos mokslų, Medicinos, Chemijos fakultetus – jų mokslo ir mokymo bazė dėl šių projektų smarkiai pagerėjo.

Investuota per 6 mln. litų gerinant studentų gyvenimo sąlygas bendrabučiuose.

Labai sėkmingi 2008-ieji buvo mūsų mokslininkams mokslinės veiklos srityje – jie vykdė 84 įvairius tarptautinius projektus. Džiugu, kad metai iš metų daugėja pinigų, kuriuos mokslininkai gauna už mokslinę produkciją. Štai vien tik iš Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo 2008 m. uždirbome maždaug 7,8 mln. litų, o anksčiau – 4-5 mln. litų.

Ne veltui pirmą kartą tarp 600 geriausių viso pasaulio universitetų pateko ir vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetui buvo skirta 501-600 vieta. Tai pirmasis šalies universitetas, patekęs į vieną iš dviejų prestižiškiausių universitetų reitingavimo schemų – į „Times Higher Education – QS“. Mano nuomone, nepakankamai finansuojamam Vilniaus universitetui – tai didelis laimėjimas.

Vilniaus universitetas tarp Europos universitetų užima 224-268 vietą ir vienintelis iš Baltijos šalių patenka tarp 18 geriausių Centrinės ir Rytų Europos universitetų.

Vilniaus universitetas yra neabejotinas lyderis tarp aukštųjų mokyklų ir pagal apgintų daktaro disertacijų skaičių. 2008 m. universitetą baigė 97 doktorantai, 75 proc. apgynė arba ruošiasi ginti disertacijas. Tai labai aukštas doktorantūros efektyvumas (visos Lietuvos vidurkis – apie 50 proc.).

2008 m. Vyriausybė patvirtino integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių – plėtros programas. Už 26 mln. litų pastatytas pirmasis mokslo ir technologijų parko pastatas – Verslo inkubatoriaus centras Saulėtekyje, tikėkimės, kad antruoju svarbiu šio slėnio objektu taps Mokslinės komunikacijos centras, nes jau baigti visi paruošiamieji darbai, centro statyboms skirta 100 mln. litų. Kovo 26 d. pasirašyta trišalė sutartis dėl Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro finansavimo ir administravimo.

Po kelerius metus trukusios rekonstrukcijos duris atvėrė Istorijos fakultetas, kuriame rasti sieninės tapybos elementai. Kalbant apie kitą centrinių rūmų renovavimo etapą – pertvarkos laukia Filologijos fakultetas. Bus tvarkomas Skandinavistikos centras ir Vertimų studijų centras. Šiems darbams gauta 625 tūkst. eurų parama iš norvegų fondo ir dar tiek pat – apie 2 mln. litų gauta ir iš ES struktūrinių fondų. Dabar rengiama techninė dokumentacija.

Ūkio ministerija per ES struktūrinių fondų projektus turizmui Vilniaus universiteto senojo ansamblio varpinės rekonstrukcijai skyrė per 5 mln. litų. Šiemet jau pradėsime rengti varpinės rekonstrukcijos techninį projektą. Sutvarkytas Observatorijos kiemelis tapo vienu iš gražiausių trylikos senųjų universiteto rūmų ansamblio kiemelių.

Atskiruose fakultetuose sutvarkytos auditorijos. Duris atvėrė Orientalistikos centro biblioteka, naujai įrengta ir praplėsta TSPMI biblioteka ir Atviros Lietuvos fondo skaitykla.

Iš dalies sutvarkytas M. K. Čiurlionio sporto salės kompleksas, kurį finansavo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Vyriausybės ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

2008 m. iš ES lėšų galutinai sutvarkytas vienas iš geriausių Europoje Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras.

Rudenį Saulėtekio studentų miestelį papuoš skulptūra „Mokslo laikrodis“ – tai toje vietoje įsikūrusių fakultetų iniciatyva. Siekiama, kad pirmojo Lietuvoje pačios akademinės bendruomenės sumanyto ir pastatyto paminklo atidengimas taptų viena iš Lietuvos tūkstantmečio programos dalių.

Džiaugiuosi mūsų nauju studijų prorektoriumi J. Galginaičiu – jo dėka atsirado Kokybės vadybos centras, kuris atliko pirmuosius sociologinius tyrimus apie studijų kokybę. Iš ES struktūrinių fondų lėšų įkurtas Egzaminavimo centras, kurio viena iš funkcijų – kova su plagiatu. Naujasis prorektorius R. Vaitkus pradėjo kuruoti tarptautinius ryšius – studijų internacionalizavimas yra vienas iš mūsų prioritetų. Padaugėjo studijų programų užsienio kalba (dabar yra 6 magistro programos) – padaugėjo užsienio studentų, studijuojančių mūsų universitete. Mes atviri pasiūlymams, sekame naujoves ir prognozuojame rinkos poreikius – 2008 m. pirmieji studentai pradėjo studijuoti pagal naują bakalauro studijų programą „Branduolinė fizika“ Fizikos fakultete. Manau, kad 2008 m. gerai padirbėta – metai buvo sėkmingi.

Kokie šiandien yra universiteto skauduliai? Koks klausimas aktualiausias, kokį reikia kuo greičiau spręsti?

Aktualiausia šiandien mums kiek galima gerinti kokybinius dalykus. Paminėjau, ką 2008 m. pavyko padaryti studijų kokybės gerinimo baruose, bet vienas iš svarbiausių dalykų studijų kokybės srityje – ateinančiųjų studijuoti motyvacija, kuri, mano nuomone, sudaro 50 proc. kokybės sėkmės. Svarbu, kad būsimieji studentai pasirinktų studijuoti tas programas, kurias tikrai nori, o ne tas, į kurias atsitiktinai pateko. Mūsų laukia didelis darbas aiškinant abiturientams Vilniaus universiteto privalumus.

Pagal naująjį Aukštojo mokslo įstatymą šiemet diegiama studentų krepšelio sistema, mano manymu, sujaukia abiturientų galvas. Manau, kad tokią sistemą buvo galima diegti nuo kitų metų rugsėjo 1 d. Kai kalbama, kad daug kas važiuoja į užsienį, nutylima, kad daug kas važiuoja nusispjovę į neaiškumus, kurie čia tvyro. Per vėlai pradėta diskutuoti apie studentų krepšelius. Taigi vienas iš skaudulių – rūpesčiai dėl būsimo kontingento. Ar iš tiesų pas mus su krepšeliais ateis visi motyvuoti, patys geriausi? Nuogąstauju, kad dalis abiturientų dar vis tesiekia diplomo, o diplomus gauti lengviau ne geriausiuose universitetuose, taigi jie gali keliauti į tuos universitetus, kuriuose gauti diplomus lengviausia.

Kitos problemos susijusios su mokslo ir studijų finansavimu. Šalies ekonominė situacija yra nekokia, 20 proc. sumažintas biudžetinis finansavimas ir žadama dar mažinti 10-15 proc. Viena vertus, turime 5,6 proc. didinti atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams, o kita vertus – 20 proc. sumažinamas biudžetinis finansavimas. Tikrai neramu, kaip bus toliau – ar surinksime tiek studentų su krepšeliais, ar galėsime padidinti algas?

Kokia Jūsų nuomonė apie šiandien vykstančius procesus aukštojo mokslo srityje? Kaip jie veiks mokslą ir studijas, kokias grėsmes ir kokias teigiamas tendencijas įžvelgiate šiuose procesuose?

Kiekvienai reformai reikia investicijų – tai aiškiai konstatuojama pasaulio universitetų bendruomenėse. Pas mus aukštojo mokslo reforma daroma nenumatant papildomų investicijų – tokia reforma gali nepasiteisinti.

Man neramu dėl Aukštojo mokslo įstatyme nustatyto universitetų statuso – pagal įstatymą visos aukštosios mokslo ir studijų mokyklos iš biudžetinių įstaigų taps viešosiomis įstaigomis. Ar Vilniaus universitetas, įkurtas karaliaus Stepono Batoro ir šiemet švenčiantis 430 metų jubiliejų, ar eilinė kolegija, susikūrusi iš buvusio tarybinio technikumo – mes visi būsime vienodo statuso. Tuo tarpu mūsų strategijoje yra užsibrėžta – siekti nacionalinio universiteto statuso. Taip jau susiklostė istoriškai, kad Vilniaus universitetas yra šiek tiek kitokia aukštoji mokykla nei kiti šalies universitetai ar aukštosios mokyklos. Pagaliau ne vien istorijai turime būti dėkingi – aukšti mūsų mokslo rodikliai, senųjų rūmų ansamblis atstovauja Lietuvai Briuselio Miniparke kaip valstybės simbolis, universitetą aplanko patys garbingiausi Lietuvos svečiai – jau vien tai rodo Vilniaus universiteto išskirtinumą ir unikalumą. Tačiau niekaip to negaliu įrodyti Seimo nariams. Išimtis, kurios įstatymo projekte yra numatomos Karo akademijai, kunigų seminarijoms, aš siūliau taikyti ir Vilniaus universitetui. Tačiau ministerijos vadovai yra prieš šiek tiek specialų Vilniaus universiteto statusą.

Jeigu biudžetinės aukštosios mokyklos turės tapti viešosiomis, tai perėjimo metu visas kilnojimasis ir nekilnojamasis mokyklų turtas pereis valstybės žinion ir ministerija spręs, kurį turtą perduoti viešosios įstaigos statusą turėsiančiam universitetui. Vilniaus universitetas turi daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Reikalavome, kad įstatyme būtų įrašytas žodis „visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas”. Tačiau galutinėje įstatymo redakcijoje žodis visas išbrauktas. Pereinant į kitą statusą turtas turi būti apdraustas. Galite įsivaizduoti, kokia mūsų architektūrinio ansamblio ir bibliotekoje sukaupto turto kaina ir kiek kainuos vien tik draudimas? Klausiu, ar duosit pinigų? Ne, drausti reikės iš savo specialiosios programos lėšų. Man niekas neatsako, ar bus visas turtas mums perduotas, ar ne. Politikai sako: dabar greitai prastumiam tą įstatymą, o kiti įstatymai – paskui. Normaliai reikia priimti visą tarpusavyje suderintą įstatymų paketą.

Aukštojo mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad vadovavimą perims tarybos. Teoriškai ir praktiškai taryba, kuriai bus perduotos visos valdymo funkcijos, gali tapti politizuota. Rektoriumi, kurį skirs ar rinks taryba, gali tapti valdančiosios partijos statytinis.

Be to, daryti kardinalią reformą, kai krinta ekonomika, yra labai rizikinga. Reforma gali šiek tiek buksuoti. Tikėtis, kad iš reformos galima sutaupyti – netikslinga. Iki šiol niekas neatsako į mano klausimą – ar po reformos bus geriau? Aš jaučiu vidinį nerimą, nes esu atsakingas už Vilniaus universitetą.

Pasitikdami Vilniaus universiteto 430 metų sukaktį stengiamės įvertinti praeitį ir žvelgti į ateitį. Kokią universiteto ateitį matote Jūs? Kokie Jūsų linkėjimai universiteto bendruomenei jubiliejaus proga?

Nuoširdžiai sveikinu visą Vilniaus universiteto bendruomenę universiteto įkūrimo 430-ųjų metinių proga. Šią sukaktį nutarėme įamžinti savo darbais – visus metus vyks renginiai, bus leidžiami leidiniai, parašyta nauja universiteto istorijos versija, vyks konferencijos. Vilniaus universitetas – vienintelis istorinis universitetas ir, manau, jokios reformos neturėtų pakenkti mūsų pasididžiavimui.

Noriu padėkoti visiems bendruomenės nariams už jų nuoširdų atsidavimą, už darbą garsinant mūsų Alma Mater. Dabar, kai ypač sunku valstybei, bus ir mums sunku, tad palinkėsiu gražiai kolegiškai dirbti ir gyventi, būti vieni kitiems pakantesniems ir draugiškiems, susitelkti, nepamiršti, kad esame čia ir dirbame dėl studentų, dėl valstybės gerovės.