Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dienų „Fiesta Personæ“, kurias organizavo studentų atstovybė, metu buvo surengtas tradicinis disputas itin aktualia tema „Universiteto likimas globalizacijos akivaizdoje“. Savo tezes gynė proponentas prof. R. Želvys, jam oponavo doc. N. Radavičienė.

Abu disputantai sutiko, kad universitetas yra konservatyvi institucija, tačiau oponentė N. Radavičienė tikino, kad turime atsižvelgti ir į naujoves, kurios yra įvedamos tobulinant studijų kokybę. Juo labiau kad universiteto konservatyvumas gali būti ir didelis stabdis globalioje visuomenėje, todėl jo turėtume vengti. Vis dėlto, prof. R. Želvio teigimu, labiau stabdo dabartinė aukštojo mokslo masiškėjimo kultūra, kuri menkina studijų vertę ir keičia universiteto vaidmenį visuomenėje.

Profesoriaus manymu, „nuo elito ugdymo ir nacionalinės kultūros perdavimo perėjome prie „specialistų kalvės“. Proponentas minėjo laikus, kai mokslo diplomas buvo labai vertingas, todėl jį turėdavo tik nedaugelis – elitas. Universiteto išleidžiami studentai buvo nacionalinių vertybių nešėjai, o šiandien rengiami specialistai būsimam darbui ir studentai yra orientuoti tik į jį. Profesoriaus žodžiais, „universitetas tapo profesine mokykla, tik didesne“.

Doc. N. Radavičienė sutiko, kad nors elito samprata pakito ir šiais laikais labiau žinomos įžymybės negu moksle nusipelnę žmonės, bet taip yra tik plačiojoje visuomenėje. Universitete vyrauja kitokia elito samprata. „Šioje bendruomenėje žmogų mes vertiname pagal jo nuopelnus mokslui, parašytas knygas“, – tvirtino docentė. Oponentė prieštaravo profesoriui sakydama, kad universitetas rengia ne atskirų sričių specialistus, bet išsilavinusius žmones. Būtent todėl universiteto pareiga yra išmokyti žmones mokytis, o tai palengvins jų tolimesnį gyvenimą. Darbo rinkoje studentams padės įsitvirtinti būtent tai, kad ateityje jie sugebės panaudoti efektyvaus mokymosi kompetencijas.

Profesorius R. Želvys tvirtino, kad šiuo metu nevyksta nuosekli švietimo reforma, o Lietuvos aukštojo mokslo finansavimo reforma („studijų krepšeliai“) stokoja socialinio teisingumo ir didina socialinę atskirtį. Vieni už tas pačias studijas moka, kiti ne. Nors žadama, kad nemokamas studijas gaus gabiausi, kas jais tampa? Proponento teigimu, „gabiausi“ yra tie, kurių tėvai gali samdyti korepetitorius ir investuoti į vaikų mokslą. N. Radavičienės nuomone, socialinis neteisingumas kyla visai dėl kitos priežasties. Stojantieji renkasi studijų programą nepakankamai atsakingai – pasirenka sau lengvesnį kelią gauti amatą ir nesidomi savo galimybių plėtimu.

Ginčui pakrypus į lietuvių kalbos vertę akademinėje bendruomenėje ir globalioje visuomenėje, proponentas iškėlė mintį, kad turime pradėti rašyti mokslinius darbus anglų kalba, kad būtume išgirsti daug platesnėje erdvėje: „Kiek žmonių perskaitys tavo monografiją lietuviškai? Mes esame pasmerkti globalizacijai.“ Ir vienintelė išeitis – sekti, kas vyksta, nuspėti pokyčius ir būti pirmiems.

Pasak oponentės, globalizacijos pokyčiuose galime įžvelgti daug teigiamų dalykų. Dėl tarptautinių sandorių įgyjame naujų minčių, bendraminčių kitose šalyse, dalijamės patirtimis. Vienintelė priežastis, kodėl mūsų šalyje nevyksta produktyvūs šalių mainai – lietuvių kalba ir tai, kad ją sunku išmokti užsieniečiams. Universiteto perspektyvos, N. Radavičienės manymu – studijos anglų kalba, tačiau ji skatina nepamiršti, kad labai svarbu išlaikyti lietuviškųjų studijų kokybę.

Balsuojant plojimais Teatro salėje publikai buvo itin sunku apsispręsti, tačiau galiausiai po pakartotinio „balsavimo“ buvo nuspręsta, kad šios polemikos nugalėtojas yra proponentas prof. R. Želvys. Dispute aptarta tikrai nemažai įvairiausių su aukštuoju mokslu susijusių klausimų, pradedant universiteto tradicijomis, baigiant aukštojo mokslo finansavimo alternatyvomis.