• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Universitetui vadovaus laikinasis rektorius prof. Jūras Banys

„Universitas Vilnensis“ | 2012-10-09 15:49 | Komentarų: 6
Srautas
Laikinai einantis pareigas rektorius - prof. Jūras Banys. V. Naujiko nuotr.

Spalio 9 d. Vilniaus universiteto Senatas laikinojo VU vadovo pareigas pavedė eiti mokslo reikalų prorektoriui prof. habil. dr. Jūrui Baniui.

Slaptu balsavimu iš 76 balsavime dalyvavusių Senato narių „už“ šį sprendimą pasisakė 62 Senato nariai, „prieš“ balsavo 10, 4 biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais.

Senato posėdyje taip pat buvo pratęsti prorektorių įgaliojimai: administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, akademinių reikalų prorektoriaus dr. Juozo Galginaičio ir tarptautinių reikalų prorektoriaus dr. Rimanto Vaitkaus. Jie eis savo pareigas iki naujojo rektoriaus išrinkimo ir jo prorektorių komandos patvirtinimo.

Kreipdamasis į VU Senato narius J. Banys pažymėjo, kad eiti laikinojo Vilniaus universiteto vadovo pareigas nebus lengva ir maloni misija. „Tarpuvaldžiu visada yra sunku. Mūsų užduotis dabar – kuo greičiau parengti Statutą, kuo greičiau pateikti jį Seimui ir tikėtis, kad jį patvirtins, ir tuomet galėsime išrinkti naują rektorių“, – apibrėžė artimiausius uždavinius J. Banys.

J. Banys gimė 1962 m. gruodžio 30 d. Vilniuje. 1980 m. baigė Vilniaus 9 vidurinę mokyklą, 1985 m.su pagyrimu – Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1990 m., baigęs aspirantūrą, Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją, 2000 m. – habilituoto daktaro disertaciją, 2000 m. jam suteiktas docento, 2003 m. – profesoriaus vardas. 1989–1990 m. gavęs Soros grantą dirbo Oksfordo universitete, Anglijoje. 1993–1995 m., gavęs A. Humboldto stipendiją, dirbo Leipcigo universitete, Vokietijoje.

Prof. habil. dr. Jūras Banys – žymus mokslininkas. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos Povilo Brazdžiūno premijos laureatas (2001 m. kovo 20 d.), Nacionalinės premijos laureatas (2003 m.).

Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – gardelės dinamika, feroelektra, struktūriniai faziniai virsmai, dipoliniai stiklai, relaksoriai, dielektrinė spektroskopija. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių, daugumą jų – tarptautiniuose mokslo žurnaluose.

Yra dalyvavęs tarptautinėse mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Rusijoje, Anglijoje, Italijoje, Latvijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitur (iš viso daugiau kaip 300 pranešimų, iš jų per 30 kviestinių).

2003–2007 m. – VU Fizikos fakulteto dekanas. Nuo 2007 m. – VU mokslo reikalų prorektorius.

Greta pagrindinio mokslinio darbo dėsto fizikos disciplinas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentams. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Skaito, rašo ir kalba rusiškai, vokiškai ir angliškai.

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • Jėzus ant žurnalų viršelių: VU KnF mokslininkių tyrimas paaiškina, kodėl šis simbolis vis dar veikia

    2025-12-26 - Komentarų: 0
  • 5 Kalėdų tradicijos iš klasikinės literatūros: universalūs modeliai, kuriuos perėmė televizija ir reklama

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas ieško grupių vadovų, norinčių įkurti tyrimų grupes Vilniaus–Utrechto pažangių ligų modeliavimo centre

    2025-12-23 - Komentarų: 0

Komentarų: 6

  1. 2012-10-10 09:54

    Narys Atsakyti

    Sėkmės ir daug daug ryžto vardan ateities.

  2. 2012-10-11 17:28

    Skaitytojas Atsakyti

    Galėtų išrinkt pilnai kadencijai. Tikrai nepadarytų gėdos.
    Šaunu, kad tiek daug straipsnių.

  3. 2012-10-14 16:03

    Altera pars Atsakyti

    [quote name=”Skaitytojas”]Galėtų išrinkt pilnai kadencijai. Tikrai nepadarytų gėdos.
    Šaunu, kad tiek daug straipsnių.[/quote]

    Nieko prieš prof.J.Banį neturiu, tačiau negaliu sutikti su nuomone, kad straipsnių (ar kitų publikacijų) skaičius ir kokybė turėtų lemti tinkamumą būti rektoriumi. Rektorius, t.y. universiteto vadovas – tai ne akademinė, bet [b]administracinė[/b] pareigybė. Tad tinkamumą būti rektoriumi turėtų (patenkinus “kvalifikacinio minimumo” reikalavimus – dr., prof.) lemti stratego, organizatoriaus ir vadovo įgūdžiai, o ne pasiekimai moksle ar, juolab, straipsnių skaičius.
    (Tas pats taikytina ir kitoms, kamieninių padalinių, vadovų pozicijoms)

    Vienoks, suprantu, kad mano žodis bus šauksmas tyruose: mūsuose dar vis laikoma, kad aukščiausias mokslininko karjeros laiptelis – administracinės vadovo pareigos :lol:

  4. 2012-10-16 04:48

    Jonas Atsakyti

    Na, kiek teko sutikti vadovų, tai kuo daugiau straipsnių turi, tuo daugiau ir strateginių įgūdžių. Kurie neturi straipsnių, užsiima tik nesibaigiančiais reorganizavimais, popierizmais, viešųjų ryšių cirkais ir t. t.

    [quote name=”Altera pars”][quote name=”Skaitytojas”]Galėtų išrinkt pilnai kadencijai. Tikrai nepadarytų gėdos.
    Šaunu, kad tiek daug straipsnių.[/quote]

    Nieko prieš prof.J.Banį neturiu, tačiau negaliu sutikti su nuomone, kad straipsnių (ar kitų publikacijų) skaičius ir kokybė turėtų lemti tinkamumą būti rektoriumi. Rektorius, t.y. universiteto vadovas – tai ne akademinė, bet [b]administracinė[/b] pareigybė. Tad tinkamumą būti rektoriumi turėtų (patenkinus “kvalifikacinio minimumo” reikalavimus – dr., prof.) lemti stratego, organizatoriaus ir vadovo įgūdžiai, o ne pasiekimai moksle ar, juolab, straipsnių skaičius.
    (Tas pats taikytina ir kitoms, kamieninių padalinių, vadovų pozicijoms)

    Vienoks, suprantu, kad mano žodis bus šauksmas tyruose: mūsuose dar vis laikoma, kad aukščiausias mokslininko karjeros laiptelis – administracinės vadovo pareigos :lol:[/quote]

  5. 2012-10-16 05:47

    Skaitytojas Atsakyti

    [quote name=”Jonas”]Na, kiek teko sutikti vadovų, tai kuo daugiau straipsnių turi, tuo daugiau ir strateginių įgūdžių. Kurie neturi straipsnių, užsiima tik nesibaigiančiais reorganizavimais, popierizmais, viešųjų ryšių cirkais ir t. t.
    [/quote]

    Su ‘no-name’ais minimalistais’, gavusiais įtakingas pareigas, būna sunku susikalbėti. Straipsniai būtini (bet ne tik jie).

    Jei fizinių mokslų atstovas neturi bent 100 normalių straipsnių, abejoju ar verta svarstyti jo kandidatūrą rektoriaus ar pan. pareigoms.

    Man kol kas nelabai svarbu visos tos strategijos ir pan. Svarbiau matyti kuo daugiau mokslininkų, į kuriuos galėčiau lygiuotis. Gal norėsiu kandidatuot į rektorius, kai pats turėsiu 200 straipsnių (dar trūksta kažkur 198-ių)…

  6. 2012-10-18 14:07

    Altera pars Atsakyti

    [quote name=”Jonas”]Na, kiek teko sutikti vadovų, tai kuo daugiau straipsnių turi, tuo daugiau ir strateginių įgūdžių. Kurie neturi straipsnių, užsiima tik nesibaigiančiais reorganizavimais, popierizmais, viešųjų ryšių cirkais ir t. [/quote][/quote]

    Strateginių ar, juo labiau, administracinių, įgūdžių sąryšis su mokslinių publikacijų skaičiumi kol kas, kiek žinau, niekur nėra paliudytas ar pagrįstas. Išskyrus, žinoma, “anecdotal evidence” (tipo “kiek man teko sutikti”) :-) .
    Maža to, jei vadovas neišmano viešųjų ryšių svarbos ir n nesugeba jų sėkmingai vykdyti – tiek jis ir tevertas kaip vadovas (gal ir galėtų vadovauti “[i]dramblio kaulo bokštui[/i]”, bet ne šiuolaikiniam universitetui). Todėl labai tikiuosi, kad -priešingai tamstos lūkesčiams- prof.Banys [i]turi[/i] gebėjimų [i]tinkamai[/i] vystyti ir viešuosiusn ryšius, ne tik rašyti specializuotus straipsnius :-)

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt