Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) jau dešimtą kartą apdovanojo taisyklingiausia ir stilingiausia kalba 2024 m. parašytus jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslo darbus. Tarp laimėtojų – VU Kauno fakulteto studentės, Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyvės Kristinos Šerkšnienės darbas „Lietuviškų įmonių pavadinimų aktualizacija ir pragmatika“.
Apdovanojimai (VLKK diplomas ir leidinys) įteikti balandžio 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vykusiame ataskaitiniame LMA narių visuotiniame susirinkime.
Studentę sudomino lietuviškų įmonių pavadinimai
K. Šerkšnienė pasakoja dar bakalauro studijų metu pradėjusi domėtis aktualizuota kalbos raiška, todėl baigiamajame darbe pasirinkusi tirti leksikos aktualizacijos atvejus reklamos diskurse. Įstojusi į Viešojo diskurso lingvistikos magistrantūros studijų programą, į šią sritį ji gilinosi ir toliau. Studentės baigiamojo darbo tyrimo objektu tapo stilistiškai konotuoti įmonių pavadinimai, kuriuos Valstybinė kalbos inspekcija išrinko kaip gražiausius.
„Šie pavadinimai ne tik referuoja konkretų objektą ar informuoja apie įmonės veiklos pobūdį, bet ir sudomina, nustebina, atkreipia dėmesį“, – pažymi K. Šerkšnienė. Pašnekovė sako į tiriamąjį objektą norėjusi pažvelgti ir iš lingvistinės pragmatikos perspektyvos, t. y. kokie gali būti pasirinktos kalbinės raiškos sukūrimo motyvai ir kokį santykį padeda sukurti pasirinkta aktualizuotoji raiška. Siekdama, kad tyrimas būtų išsamesnis, K. Šerkšnienė atliko ir anketinę apklausą. Ji padėjo atskleisti, kaip įmonių pavadinimus vertina dviejų aukštųjų mokyklų studentai.
Daugiau dėmesio kalbos spalvingumui
Pasak K. Šerkšnienės, mokslinių darbų, kuriuose būtų tiriami įmonių pavadinimai, nėra daug. O ir tie patys dažniausiai yra skirti minėtų pavadinimų kalbos taisyklingumui įvertinti. Todėl ji pasirinko atskleisti, kokia spalvinga ir turtinga yra lietuvių kalba.
„Vieną ar kitą žodį pavartojus netikėtame kontekste, perkūrus patarlę, frazeologizmą ar pasitelkus sąskambius galima sukurti daugybę įmonių pavadinimų, kuriuos pagrįstai vertintume kaip aktualizuotuosius. Tokie pavadinimai atrodo originalūs, netikėti, žaismingi, akimirksniu patraukia dėmesį ir yra lengviau įsimenami“, – aiškina pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad dinamiškame šių dienų pasaulyje kiekvienas verslininkas trokšta, kad jo sukurtas prekės ženklas būtų patrauklus ir nepamirštamas. Savo moksliniame darbe ji siekė atskleisti, kokiais būdais dažniausiai kuriami originalūs ir pagaulūs įmonių pavadinimai. Be to, atliktos anketinės apklausos rezultatai parodo, kaip įmonių pavadinimus vertina adresatas, t. y. potencialus įmonės klientas. Todėl minėtas darbas gali būti naudingas kiekvienam, kuris planuoja pradėti naują verslą ar tiesiog domisi paveikiuoju diskursu.
VLKK nuotr.
K. Šerkšnienė atkreipia dėmesį, kad jos moksliniame darbe analizuoti lietuviškų įmonių pavadinimai, kuriuos Valstybinė kalbos inspekcija 2009–2024 m. apdovanojo kaip gražiausius, todėl visi jie yra taisyklingi ir turintys stilistinę reikšmę. Kitaip tariant, darbe tikslingai atsiribota nuo tų įmonių pavadinimų, kurie atlieka tik referentinę funkciją, yra sudaryti ne pagal lietuvių kalbos taisykles, sukurti pasitelkus kitas kalbas ar pan.
„Lietuvių kalba – turtinga, spalvinga ir be galo graži. Tačiau iš tiesų suspindi ji tada, kai yra vartojama taisyklingai. Tad kalbos taisyklingumas man dažnai asocijuojasi su išmanymu, kokybe, dėmesingumu savo įvaizdžiui ir pačiai lietuvių kalbai“, – sako K. Šerkšnienė.
Taisyklingumas yra gero stiliaus pagrindas
K. Šerkšnienės baigiamojo darbo vadovė dr. Rita Baranauskienė įsitikinusi, kad studentų baigiamieji darbai turi būti rašomi taisyklinga lietuvių kalba.
„Taisyklingumas yra gero stiliaus pagrindas, o stilingumas – aukštesnė jo pakopa. Taisyklinga kalba yra pagauli, įtaigi ir gyva, būtent todėl Kristina Šerkšnienė savo darbe pasirinko analizuoti taisyklingumo ir stilingumo reikalavimus atitinkančius lietuviškus įmonių pavadinimus, kuriais siekiama atkreipti adresato dėmesį ir kurti komunikantų tarpusavio ryšį – kontaktinį, draugišką arba distancinį, pagarbų“, – pasakoja dr. R. Baranauskienė džiaugdamasi, kad nuoseklus studentės darbas buvo įvertintas.
Dėstytoja primena, kad siekdama kelti lietuvių kalbos prestižą VLKK jau septynioliktus metus organizuoja smagia tradicija tapusį Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. Konkurso komisijos atstovai pažymi, kad įmonės pavadinimai vartojami ir iškabose, ir reklamoje, ir viešuosiuose užrašuose, todėl labai svarbu, kad jie būtų suprantami, taisyklingi, pageidautina ‒ nesunkiai ištariami ir įsimenami.
Lietuviškas pavadinimas garsina šalį
Pasak dr. R. Baranauskienės, neverta nuogąstauti dėl to, kad lietuviško pavadinimo nesupras užsieniečiai. Anot jos, tik sėkmingai dirbdama įmonė gali pasiekti puikių rezultatų, o tada taiklus lietuviškas pavadinimas garsina ir įmonę, ir Lietuvą. 2025 m. išrinkti įmonių pavadinimai atskleidžia, kokia kūrybinga, gerą kalbos jausmą turinti, savo vietovės ypatumus išmananti yra mūsų tauta, pavyzdžiui, Nidos įmonė yra pavadinta „Smėlis batuose“, o Neringos – „Stintapūkis“.
VU Kauno fakulteto dėstytoja sako, kad nors tarptautiniuose mokslo renginiuose, projektuose vis dažniau tenka bendrauti anglų kalba, lietuviškame moksliniame diskurse svarbu vartoti sklandžią ir taisyklingą mokslinę kalbą, išlaikyti jos sintaksinę struktūrą, plėtoti mokslinės kalbos terminiją.
„Šiame Lietuvos mokslo tarybos organizuojamame konkurse turėtų drąsiau dalyvauti tie studentai, kurie aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose, savo tyrimus skelbia mokslinėse publikacijose, o jų mokslinė veikla išsiskiria iš kitų originalumu, įžvalgiomis idėjomis“, – įsitikinusi ji.
Komentarų nėra. Būk pirmas!