Gruodžio pabaigoje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) paskelbė lyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo visoje Lietuvoje rezultatus. Vertinta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybė, ekonominis ir socialinis poveikis ir veiklos perspektyvumas. Vilniaus universiteto (VU) veikla vertinta 33 mokslo kryptyse. Geriausiais balais – po 5 – pagal visus kriterijus įvertintos 3 universiteto mokslo kryptys – istorija, biologija ir biochemija.
„Tai reiškia, kad šiose kryptyse VU mokslininkų vykdomi moksliniai tyrimai yra aukščiausio tarptautinio lygio, o juos vykdantys padaliniai – Istorijos fakultetas ir Gyvybės mokslų centras – yra itin vertinamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros partneris ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir už jos ribų“, – rezultatus komentavo VU Mokslo ir inovacijų departamento vadovė Vida Lapinskaitė.
Aukščiausiais balais už mokslo kokybę įvertintos ir fizikos, medžiagų inžinerijos bei chemijos inžinerijos kryptys. Aukšto lygio tyrimai ekspertų vertinimu vykdomi dar 20 mokslo krypčių, vienuolikoje iš jų vykdomi tarptautiniu mastu pripažinti tyrimai.
VU taip pat surinko aukštus balus pagal ekonominį ir socialinį poveikį šaliai ir potencialą vystytis.
„Beveik visų vertintų padalinių mokslinių tyrimų poveikis verslui, sprendimų priėmėjams, visuomenei vertintas gerai arba labai gerai. Puikų įvertinimą – 5 iš 5 balų – už veiklos ekonominį ir socialinį poveikį gavo Teisės fakultetas“, – sako V. Lapinskaitė.
Vertinimą atliko daugiau kaip 60 tarptautinių ekspertų. Užsienio šalių mokslininkai vertino 30 institucijų (14 valstybinių universitetų, tris nevalstybinius universitetus, 13 mokslinių tyrimų institutų) vykdomos mokslinės veiklos kokybę, ekonominį ir socialinį poveikį bei plėtojimo potencialą, pagal institucijų pateiktus 2013-2017 m. duomenis. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pasiekimai konkrečioje mokslo srityje buvo palyginti tarpusavyje ir reitinguoti penkių balų skalėje.
Vizitų metu ekspertai susitiko su institucijose dirbančiais tyrėjais, doktorantais ir administracijos darbuotojais, analizavo institucijų atstovų pateiktus pastarųjų penkerių metų rezultatus, susipažino su turima tyrimų infrastruktūra.
Vertinime dalyvavusioms institucijoms suteikta ne tik informacija apie vykdomą mokslinę veiklą ir jos kokybės lygį, bet ir rekomendacijos veiklai tobulinti. Rekomendacijose pabrėžiamas tarptautiškumas, doktorantų ir mokslininkų judumas ir bendradarbiavimas tarpusavyje ir už institucijų ribų.
Lyginamasis mokslinės veiklos vertinimas pakeitė iki šiol veikusią vertinimo sistemą. Siekiant užtikrinti rezultatų objektyvumą, nuo šiol kokybiniam vertinimui pasitelkiami su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis nesusiję ekspertai iš užsienio šalyse veikiančių aukštųjų mokyklų ir tyrimų institutų. Taip pat išplėstas vertinamųjų aspektų sąrašas, jis papildytas poveikio ir potencialo vertinimu.
Su vertinimo rezultatais galima susipažinti čia.
Komentarų: 6
2019-01-08 12:53
copyVienas ar 2 gerai dirbantys fakultetai VU neišlaikys ir nepakels į aukštesnį lygį, pasitempti turi visi. Pastebimas paradoksas: ganėtinai prastai įvertinti socialinių ir humanitarinių mokslų padaliniai turi daugiau darbuotojų negu gerai įvertinti biomedicinos padaliniai.
2019-01-08 12:58
paradoksasAr pastebite, kad pas mus geriausiai įvertintos tas mokslas, kurį “daryti” yra brangiausia: biomokslai, nors finansavimas per tiriamą laikotarpį buvo prastas. O tie kurie aukšto lygio mokslą gali daryti santykinai pigiai miegojo, nekėlė savo kompetencijos.
2019-01-08 13:09
Paradoksas išspręstasTie mokslai kurie gavo geriausius įvertinimus, buvo geriausiai finansuojami. Mosta išsiaiškino “sudėtingą” dėsningumą: duodi pinigų – gauni rezultatą; neduodi pinigų – negauni rezultato. Manau galime teikti ekonomikos Nobelio premijai.
2019-01-08 15:57
copyParadoksas neišspręstas… nes per tą atskaitomajį laikotarpį nebuvo šaukimo projektams, o be jų brangūs mokslai nė iš vietos, jie išgyveno vien dėl kooperacijos su užsienio grupėmis, labdaros ir dėl užsispyrimo.
2019-01-10 09:38
PasteVis dėl to paradoksas išspręstas. Pažiūrėkite kiek yra research staff kiekviename vertiname vienete ir pamatysite – daugiau mokslininkų (kurie turi būti iš kažkur finansuojami), daugiau ir rezultatų (fiziniuose ir biomedicinos moksluose). Jokių stebuklų čia nėra…
2019-01-10 14:24
copy to pasteniekas neišspręsta… pvz. toje pačioje mokslo srityje viename padalinyje (moksliniame institute) deklaruota 40 mokslinių etatu, kitam padalinyje (katedroje) dirbančiam toje pačioje srityje deklaruota 0 mokslinių etatų ir iki 10 pedagoginių. O moksliniai rezultatai įvertinti vienodai. Spėkit ar bus vienodas finansavimas?