Rašyti šį straipsnį paskatino trys veiksniai. Šiemet pavasarį vykusi III virtuali Dafcommunity (tarptautinės vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos dėstytojų draugijos) konferencija, sudėtinga užsienio kalbų dėstymo visų specialybių studentams (ne filologams) situacija VU ir šių metų asmeninė patirtis, dėstant vokiečių kalbą elektroninių studijų centre EF.

III Dafcommunity videokonferencija „Vokiečių kalbos mokymasis tampa mobilus“ (Deutschlernen wird mobil)

Šiais laikais dėstytojai turi puikias galimybes tobulėti neišeidami iš namų. Ar tai gerai? Na, kaip pažiūrėsi, tačiau pažvelkime į keletą skaičių ir faktų, apibūdinančių šį pavasarį vykusią virtualią konferenciją. Joje dalyvavo 80 aktyvių pasisakiusiųjų (pranešėjų), buvo 469 prisijungę dalyviai, konferencijos programa truko 36 valandas, pristatyti 6 pranešimai, trukę 30–40 min. (keynotes), vyko 1 simpoziumas, 1 seminaras (workshop) konferencijos išvakarėse, 1 debatai dalyvaujant publikai, 1 videofilmų konkurso apdovanojimas, 1 koncertas-seminaras, 9 paraleliniai renginiai, kur buvo pristatyti 26 pranešimai, dar 13 trumpų pristatymų, 1 interaktyvus balsavimas aktyviems konferencijos dalyviams ir diskusija apie mobilaus užsienio kalbų mokymosi naudingumą bei galimas problemas.

Šią intensyvią programą labai pagyvino interaktyvus pranešimas-koncertas, kuriuo vienas originalus vokiečių kalbos mokytojas iš Amerikos Uve Kindas visus dalyvius pakėlė ant kojų demonstruodamas, kaip reikia mokyti kalbų pasitelkus muziką ir judesį.

Pagrindinės konferencijos idėjos ir naujovės vokiečių kalbos dėstymo metodikoje

Viena svarbiausių konferencijos temų – „Prieiga prie atvirų mokymo/mokymosi šaltinių internete“ (Open educational ressources), kurią pristatė viena konferencijos iniciatorių Angelika Guettle iš Austrijos.

Buvo pabrėžiamas ir gyvai iliustruojamas pliuricentristinis vokiečių kalbos mokymo/si principas – atsižvelgiama į Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Lichtenšteino ir Liuksemburgo specifiką dėstant kalbą ir pristatant šių šalių kultūros, istorijos, etnografijos temas. Šis principas glaudžiai sietinas su nuostata, kad šiais laikais kalbą reikia mokyti gyvai, jau nuo pat pirmųjų užsiėmimų įvedant vaizdinę ir garsinę, kiek vėliau rašytinę informaciją apie pristatomą šalį. O kaipgi tai padaryti, jei ne pasitelkus moderniąsias technologijas?

Viena didžiausių naujovių užsienio kalbų mokymo srityje šiuo metu yra QR kodai ir jų panaudojimas kartu su planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisias telefonais. Be QR kodų, daug kas žavisi vadinamaisiais tools (įrankiais), kurie taip pat labai paįvairina darbą su kalbine medžiaga. Šioje srityje visus pranoksta Aimi Joeslu iš Estijos, kuri skaitė pranešimą „Die Toolsparade“ (Įrankių paradas). Beje, Taline yra įkurtas institutas, kuris, be kita ko, rengia kompiuterines programas, taikomas užsienio kalbų mokymui/si.
„Hueber“ leidykla demonstravo, kaip, naudojantis jų vadovėliais, virtualia platforma „Schooltas“ ir mobiliais išmaniaisiais kompiuteriais, galima su tuo pačiu vadovėliu ir tuo pačiu laiku dirbti su keliomis grupėmis, esančiomis skirtingose šalyse ar kontinentuose. Tai atrodo beveik neįtikėtina, tačiau tampa įmanoma dėl moderniųjų technologijų.

Užsienio kalbų situacija VU ir ateities perspektyvos

VU šioje srityje tikrai dar yra kas veikti. Konferencija skatina pažvelgti į savo darbą kitaip. Kai matai švytinčius mokytojų (dėstytojų) ir jų mokinių (studentų) veidus, kai diskutuojama taip gyvai, kaip retai išgirsi per „tikrąsias“ konferencijas, imi nejučia ir patiki, kad gyveni stebuklingu laiku, kai tavo draugais ir pažįstamais tampa būriai žmonių visame pasaulyje, nes jie gyvena, mąsto, jaučia panašiai kaip tu. Žinoma, virtualus bendravimas nepakeis tikro, tačiau jis leidžia pajusti bendrąsias tendencijas, moko demokratijos, viešumo, judrumo, lankstumo, moko nesiliauti mokytis visą gyvenimą, būti įvykių centre ir tuo džiaugtis.

VU administracija, UKI deda daug pastangų, kad pagerėtų užsienio kalbų dėstymo kokybė dirbant su visų specialybių studentais ne filologais. Nemažai darbų padaryta, tačiau užsienio kalbos pas mus – tai sritis, kuri prašyte prašosi meilės, naujo prisilietimo, džiaugsmo pliūpsnio. Pasisemkime naujų žinių virtualiai, juk kitaip atsinaujinti yra nelengva. Švietimas Lietuvoje toli gražu ne prioritetinė sritis, maži atlyginimai, nepalankus psichologinis klimatas. Liūdna, bet VU užsienio kalbos kaip laisvai pasirenkamasis dalykas eliminuotos iš studijų programų, ženkliai sumažėjo valandų skaičius, skirtas dalykinėms užsienio kalboms, netgi anglų. Džiaugiamės tuo, kad atsirado nauja galimybė mokytis kitas (ne anglų) užsienio kalbas kaip neprograminį dalyką. Naujoji sistema dar tik mezgasi, ir nuo mūsų visų priklausys, kaip ji rutuliosis toliau. Beje, galima džiaugtis, kad studentai puikiai vertina dėstytojus apklausose, noriai renkasi šį užsienio kalbų mokymosi būdą. UKI šiemet įdiegta „Robotel“ firmos virtualaus mokymo programa, neseniai UKI dėstytojai turėjo galimybę dalyvauti šios firmos mokymuose. Šio straipsnio autorė šiemet dirbo visiškai kompiuterizuotoje auditorijoje elektroninių studijų centre EF, kurioje yra išmanioji lenta, kiekvienam studentui prieinamas interneto ryšys, visuose kompiuteriuose instaliuotas vadovėlis „Menschen“ su interaktyviais pratimais ir kt.

Tačiau tokias galimybes turi toli gražu ne visi užsienio kalbų dėstytojai. Tai, kokios yra užsienio kalbos mokymo perspektyvos VU, priklauso nuo mūsų visų, nuo dėstytojų kvalifikacijos ir tikėjimo savo darbo prasmingumu, nuo studentų motyvacijos, VU administracijos pastangų diegiant moderniąsias technologijas ir kuriant optimalią užsienio kalbų mokymo sistemą. Čia vėlgi pavyzdys mums gali būti Estija ir Talino universitetas su puikiai funkcionuojančiu užsienio kalbų mokymo centru, kuriuo labai rūpinasi ir kurio tarybai pirmininkauja pats rektorius. Tik pavydėti galima suomiams, kurie, būdami mažos šalies atstovai, itin pabrėžia užsienio kalbų mokėjimo svarbą ir leidžia savo studentams nemokamai rinktis dešimt ar daugiau užsienio kalbų visais lygiais ir visose bakalauro ir magistro studijų programose (Vazos universiteto duomenys).

Manyčiau, kad šiais laikais dėstytojams labai svarbu semtis žinių visais įmanomais būdais. Patirtį, gautą iš užsienio kolegų, turime perduoti savo studentams, nes už mus niekas naujovių neįgyvendins. Kalbų mokėjimas, kitų kultūrų pažinimas yra, buvo ir bus neįkainojama vertybė. Šiais laikais tai turi būti daroma itin kokybiškai ir atsakingai. Nors, žinoma, be aiškios užsienio kalbų mokymo politikos Lietuvoje, be prioritetų iškėlimo šioje srityje, be atsakingų institucijų pagalbos ir paramos, be atviro visuomenės diskurso vežimas neriedės. O kalnelis, į kurį reikia pakilti, patikėkit, nemažas.