Vilniaus universitetas, siekdamas sistemingo studijų kokybės tobulinimo, įgyvendina projektą „Vilniaus universiteto vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“. Kuriamos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos pagrindinis tikslas – puoselėti universiteto kokybės kultūrą diegiant ir tobulinant įvairius studijų vidinio kokybės užtikrinimo procesus ir procedūras.

Gerosios praktikos perėmimas ir sklaida – svarbi universiteto studijų proceso ir kitų studijų kokybei įtaką darančių veiklų tobulinimo sąlyga. Todėl kuriant ir įgyvendinant VU vidinės studijų kokybės vadybos sistemą, pagal poreikį perimama ir universitetui pritaikoma Airijos Korko ir Belgijos Gento universitetų studijų kokybės vadybos praktika.

Grupės, rengiančios universiteto studijų kokybės gerinimo strategiją ir studijų kokybės vadybos sistemos modelį, nariai kartu su Studentų atstovybės nariais spalio mėnesio pabaigoje vyko į dalykines komandiruotes į Gento ir Korko universitetus.

Belgijos Gento universitete grupės atstovai buvo supažindinti su konkrečiomis studijų kokybės užtikrinimo priemonėmis – dėstytojų kvalifikacijos tobulinimu, studijų programų ir dalykų aprašų, pagrįstų kompetencijomis ir siekiniais, rengimo bei metodinės paramos aprašus rengiantiems dėstytojams teikimo procesais, studentų darbo laiko matavimu, grįžtamojo ryšio iš studentų apie studijas gavimu ir jo panaudojimu tobulinant studijas ir kitomis.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotojos M. Šešelgytės manymu, Vilniaus universitete būtų galima taikyti Gento universiteto pasirinktą perėjimo prie ECTS sistemos strategiją. Už šią veiklą Gento universitete yra atsakingas vienas žmogus, savo srities ekspertas, kuris nuolat bendrauja su dėstytojais ir jiems teikia metodinę pagalbą pertvarkant programas pagal ECTS reikalavimus. Dėl nuolatinio darbo su dėstytojais pamažu įveiktas pirminis nepasitikėjimas ir pasipriešinimas padaliniuose, o tai padeda sparčiau įgyvendinti perėjimo prie ECTS sistemos procesus.

Studijų direkcijos Studijų programų skyriaus vedėja I. Šeškauskienė siūlo sukurti studento savarankiško darbo krūvio matavimo sistemą pagal Gento universiteto modelį. Anot skyriaus vedėjos, ši sistema padėtų objektyvizuoti studento krūvio apskaitą dalyko ir studijų programos lygmenimis.

Studentų atstovybės pirmininko A. Varanausko požiūriu, iš Gento universiteto perimtina kokybės kultūros formavimo praktika, kai pažangiai dirbantys dėstytojai ir padaliniai, įgyvendinantys kokybės užtikrinimo projektus, yra materialiai skatinami per dėstymo, studijų kokybės užtikrinimo inovacijų projektų sukūrimo ir jų įgyvendinimo finansavimą.

Šiame universitete besilankančiai delegacijai gerą įspūdį paliko paramos studentams, įveikiant su studijomis susijusias psichologines ir socialines problemas, centro veikla, taip pat tai, kad šiame centre būsimi studentai gali susipažinti su studijų programų aprašais. Anot M. Šešelgytės, šią praktiką galėtų perimti ir VU, nes tai puiki priemonė atsirinkti motyvuotus studentus, sudarant jiems progą susipažinti su studijų programų turiniu prieš apsisprendžiant, pagal kokią programą studijuoti.

Filosofijos fakulteto dekano dr. K. Dubniko nuomone, kokybės vadybos sistema universiteto žmonėms – dėstytojams ir studentams turi būti ne išorinės kontrolės biurokratinė kontora, o  veikti ir save suvokti kaip padedanti akademinei bendruomenei siekti studijų gerinimo. Pasirinktos priemonės ir jų įgyvendinimo būdai turi būti taikomi laipsniškai, diegiant naujoves be skubos ir numatant jų taikymo padarinius. Šiais principais, anot dekano, nuosekliai vadovaujamasi Gento universitete.

Airijos Korko universitete viešėję VU akademinės bendruomenės atstovai buvo supažindinti su Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų, principų diegimo praktika, akademinio personalo pedagoginės ir mokslinės kompetencijos tobulinimo sistema, studijų programų tvirtinimu, stebėsena, peržiūra ir vidine universiteto akreditacija, padalinių veiklos savianalizės ir institucinio vertinimo metodika ir praktika, studijų kokybės vadybos sistemos veiksmingumo užtikrinimo ir tobulinimo praktika; paramos ir paslaugų teikimo studentams ypatumais.

VU Studijų komiteto pirmininko prof. A. Račkausko nuomone, Korko universiteto patirtis naudinga kuriant VU studijų kokybės vadybos sistemą, tik negalima jos aklai kopijuoti.

Pasak Kokybės vadybos centro darbuotojos dr. R. Adomaitienės, veiklos vertinimas ir tobulinimas padeda kurti organizacijoje kokybės kultūrą, todėl VU vertėtų panaudoti kai kuriuos Korko universiteto savęs vertinimo metodologijos elementus, pavyzdžiui, dėstymo kokybės vertinimą ne tik studentų, bet ir kolegų dėstytojų požiūriu.

Korko universitetas orientuojasi į studentų poreikių tenkinimą. Studentams universitetas teikia daug įvairių paslaugų, todėl net 96 proc. studentų didžiuojasi būdami Korko universiteto studentais. Įdomu tai, kad universitetas skaičiuoja tarptautinių studentų atvykimo naudą ne tik pačiam universitetui, bet ir miestui (per metus šie studentai miesto biudžetą papildo maždaug 8,5 mln. eurų).

Prof. A. Račkausko nuomone, pasinaudojant Korko universiteto patirtimi, VU paramos studentams sistemai reikėtų suteikti aiškesnį statusą. Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. O. Raukšėnas teigia, kad VU vertėtų įvesti prorektoriaus studentų reikalams pareigybę ir didinti dėmesį neakademiniam studentų ugdymui.

Studentams patirtis, įgyta Korko universitete, ne mažiau svarbi nei VU administracijos darbuotojams, tvirtina VU SA viceprezidentas V. Rakauskas. Airių studentų patirtis vertinga VU SA: Korko universiteto studentų sąjunga turi daug patirties savivaldoje, vykdo nemažai inovatyvių programų, studentams siūlo daug paslaugų ir paramos. Pavyzdžiai ir užmegzti ryšiai padės efektyviau dirbti dėl studijų kokybės. Korko universiteto modelis puikiai veiktų ir Vilniaus universitete, o rezultatai palengvintų studijų procesą ir studentams, ir dėstytojams, įsitikinęs VU studentų atstovas.

Korko universiteto strateginio planavimo procesas remiasi pagrindinių veiklos rodiklių nustatymu ir matavimu ir apima praėjusio laikotarpio analizę, ateities planų kūrimą ir esamos padėties įvertinimą. Korko universitetas išsikelia ganėtinai realius tikslus, taip stengdamasis minimizuoti galimas nesėkmes. Šiuo metu Korko universitetas naudoja apie 100 pagrindinių veiklos rodiklių, apimančių visas universiteto sritis. Rodikliai stebimi nuolat – kartą per mėnesį juos peržiūri universiteto administracija. Toks situacijos stebėjimas ir viso konteksto matymas praktiškai realiu laiku leidžia užtikrinti kokybiškas studijas ir universiteto valdymą.

Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro direktoriaus S. Preidžio manymu, norint sukurti gerai veikiančią studijų kokybės sistemą Vilniaus universitete, taip pat būtina apibrėžti ir stebėti įvairius veiklos rodiklius ir neapsiriboti tik studijų kokybės rodikliais, o keičiantis situacijai, užtikrinti rodiklių sąrašo koregavimą ir papildymą.

VU akademinės bendruomenės atstovus sudomino Korko universiteto doktorantūros programų įgyvendinimo aspektai, pavyzdžiui, nemažai dėmesio skiriama doktorantų vadovų pasirengimui vadovauti (rengiami specialūs kursai doktorantų vadovams), doktorantų gebėjimui suprantamai pristatyti savo mokslinių tyrimų esmę (vyksta doktorantų seminarai su trumpais doktorantų pranešimais), doktorantų bendravimo gebėjimų ugdymui.

Prof. O. Rukšėno nuomone, tokios doktorantūros programų kokybės užtikrinimo priemonės leistų pagerinti doktorantūros studijų kokybę ir Vilniaus universitete.

Prof. A. Račkauskas teigia, kad galime pasimokyti iš Korko universiteto, kuris, kaip ir VU, deklaruoja mokslo integraciją į studijas.

Vilniaus universitete mokslo integravimui į studijas reikia naujų idėjų, todėl kaip viena iš priemonių, naudotinų VU, galėtų būti dėstytojų, akademinių padalinių ar studijų programų pripažinimas už pasiektą mokslo ir studijų sąsają, teigia dr. R. Adomaitienė.

S. Preidys, remdamasis Korko universiteto praktika, siūlo VU kuriamą studijų kokybės valdymo informacinę sistemą orientuoti į skirtingų lygių vartotojus – administratorius, universiteto administraciją, fakultetų administraciją, centrų administraciją, dėstytojus, studentus. Šie vartotojai matytų jiems aktualią informaciją pasirinktais laikotarpiais. Sistemos administratoriai, pastebėję neigiamus pokyčius, galėtų laiku reaguoti ir surasti problemų priežastis, priimti sprendimus padėčiai sureguliuoti. Tokioje kokybės vadybos informacinėje sistemoje būtų sudaryta galimybė generuoti galimas ataskaitas įvairiais pjūviais, o tai palengvintų universiteto akademinių padalinių veiklos savianalizę.

S. Preidys pabrėžia dar vieną dalyką, kurį verta perimti iš Korko universiteto ir pritaikyti VU, – informacijos sklaidą. Visi Korko universiteto darbuotojai žino, kokiems veiklos rodikliams daro įtaką jų veikla. Todėl, pasak direktoriaus, rekomenduotina visą informaciją, susijusią su kokybės užtikrinimu VU, skelbti universiteto internetinėje svetainėje ar kituose informacijos šaltiniuose.

Korko universiteto dėstytojai tvirtino esą tinkamai įvertinami, jiems užtikrinamas kvalifikacijos tobulinimas, jiems teikiama parama dėstymo kokybei užtikrinti.

Pasak prof. O. Rukšėno, Korko universitete skatinamas mokymo proceso tyrimas, pavyzdžiui, dėstytojas skaito kursą ir tiria, kaip sekasi; dėstytojams svarbu ne tai, kaip perskaityti paskaitą, bet ką studentai turi suprasti ir kaip jiems padėti tai padaryti.

Dr. R. Adomaitienės manymu, perimant Korko universiteto patirtį, vertėtų svarstyti galimybę ir Vilniaus universitete kurti dėstytojų metodinės paramos centrą, kurio pagrindinė veikla būtų ne tik paskaitų dėstytojams organizavimas, bet ir dėstytojų skatinimas dalytis gerąja dėstymo praktika.

Korko universitete išgirstos idėjos paskatino šiame universitete viešėjusių VU akademinės bendruomenės atstovų įvairiapuses diskusijas studijų kokybės klausimais ir leido pasidalyti VU akademinių padalinių gerąja studijų kokybės užtikrinimo praktika.

Airijos Korko ir Belgijos Gento universitetų darbuotojai savo universitetų patirtį užtikrinant studijų kokybę pristatys platesnėje Vilniaus universiteto bendruomenėje gruodžio 9 d. vyksiančioje tarptautinėje projekto konferencijoje „Aiming for excellence by sharing the best practice“.

Plačiau apie projekto veiklas skaitykite: www.kvc.cr.vu.lt.