Trauminės patirtys vaikystėje – smurtas, artimojo netektis, kiti grėsmingi įvykiai – yra gana dažnos. Šios patirtys siejamos tiek su vaikystėje, tiek su vėliau patiriamais emociniais, elgesio, socialiniais, akademiniais ir kitais sunkumais. Anksti pastebėjus su trauminėmis patirtimis susijusius psichologinius sunkumus, galima laiku suteikti tinkamą pagalbą. Kaip atpažinti mažų vaikų trauminių patirčių požymius ir kaip vaikams padėti, tyrinėja Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto psichologės.
VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centro mokslininkės doc. Paulina Želvienė, doc. Odeta Geležėlytė ir dokt. Agnietė Kairytė įgyvendino mokslinių tyrimų projektą „Laiminga vaikystė: streso atpažinimas struktūruotame žaidime“. Jis padėjo pritaikyti mažų vaikų psichologinės traumos požymių atpažinimo testą Lietuvoje.
Pasak doc. P. Želvienės, mažų vaikų psichologinės traumos požymių atpažinimas kelia iššūkių.
„Šie požymiai gali būti kur kas įvairesni, palyginti su suaugusiųjų, be to, mažiems vaikams gali būti sunku įvardyti savo psichologinius išgyvenimus dėl amžiaus tarpsnio ypatumų“, – sako doc. P. Želvienė.
Psichologinę traumą gali sukelti tokie įvykiai, kurie yra suvokiami kaip itin grėsmingi, juose būta grėsmės gyvybei ar sveikatai. Juos galima patirti tiesiogiai, pamatyti arba sužinoti, kad tai patyrė artimas žmogus. Tai – įvairūs nelaimingi atsitikimai, avarijos, smurtas, nepriežiūra, smurto stebėjimas, artimo žmogaus netektis ar gamtinės nelaimės.
Kaip atpažinti mažų vaikų psichologinės traumos požymius
„Maži vaikai dėl raidos ypatumų dažnai negali papasakoti apie savo jausmus ar išgyvenimus po trauminių patirčių, todėl jų reakcijos neretai pasireiškia elgesiu, emocijomis ar fiziniais simptomais, – pasakoja doc. P. Želvienė. – Galima stebėti elgesio pokyčius – padidėjusį prisirišimą arba atsiskyrimo sunkumus, intensyvaus pykčio protrūkius, elgesį, lyg vaikas būtų mažesnis, negu yra, praradęs anksčiau įgytus įgūdžius ar atsiradus sunkumų mokantis naujų dalykų. Būdingi emociniai požymiai – nuolatinis liūdesys, nerimas, irzlumas ar baimė, fiziniai nusiskundimai, pavyzdžiui, miego sunkumai, pilvo ar galvos skausmai.“
Anot psichologės, jei šie požymiai išlieka ilgą laiką, ypač po žinomo trauminio įvykio, gali būti, kad vaikas patiria potrauminio streso simptomus. Tyrimai rodo, kad vienam iš penkių tiesiogiai trauminį įvykį išgyvenusių vaikų gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas. Specialistams svarbu ieškoti patikimų būdų, kaip atpažinti mažų vaikų traumos požymius.
„Tėvams arba globėjams, artimiesiems gali būti sudėtinga pastebėti ir suprasti, kad pasikeitęs elgesys, pavyzdžiui, neramus miegas, gali būti susijęs su trauminiu įvykiu. Psichologai taip pat ieško būdų, kaip paklausti vaikų apie jų išgyvenamus sunkumus. Vaikai piešia, žaidžia – tai jų kalba“, – sako mokslininkė.
Struktūruoto žaidimo testas su LEGO kaladėlėmis
Lietuvoje trūksta metodų, leidžiančių kuo anksčiau atpažinti psichologinių traumų pasekmes patiriančius vaikus. Siekdamos užpildyti šią spragą, VU Psichotraumatologijos centro mokslininkės kartu su kolegomis iš Danijos įgyvendino mokslinių tyrimų projektą „Laiminga vaikystė: streso atpažinimas struktūruotame žaidime“. Projekto tikslas buvo parengti Odensės vaiko traumos atpažinimo (angl. Odense Child Trauma Screening, OCTS) metodiką Lietuvoje. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba.
OCTS yra struktūruoto žaidimo testas, sukurtas bendradarbiaujant su LEGO kompanija ir skirtas 4–8 metų vaikų traumos požymiams atpažinti. Atliekant testą, vaikas kviečiamas žaisti LEGO kaladėlėmis, o psichologas, stebėdamas vaiko žaidimą pagal testo metodologiją, gali įvertinti traumos požymių riziką. Lietuvos mokslininkių atliktas tyrimas parodė, kad OCTS gali būti naudojamas Lietuvoje. Tyrimas pateikė pirminę informaciją apie OCTS testo tinkamumą už jo kilmės šalies, Danijos, ribų ir pabrėžė tolesnių tyrimų poreikį.
Atlikto tyrimo rezultatai buvo publikuoti aukšto lygio tarptautiniame mokslo žurnale „European Journal of Psychotraumatology“. Kadangi trūksta mažiems vaikams tinkamų įrankių traumos požymiams nustatyti, ši publikacija suteikė svarbių duomenų moksliniams tyrimams ir klinikinei praktikai apie naują įrankį. Jie yra itin reikalingi specialistams, dirbantiems su vaikais, turinčiais trauminių patirčių. Lietuvoje jau yra parengti pirmieji psichologai, galintys įvertinti mažų vaikų traumos požymius OCTS metodu.
Suaugusiųjų parama
Doc. P. Želvienė teigia, kad mažiems vaikams itin svarbi suaugusiųjų parama ir pagalba. Traumines patirtis išgyvenusiems vaikams suaugusieji turėtų užtikrinti saugumą ir stabilumą, rekomenduojama sukurti nuspėjamą kasdienę rutiną.
„Svarbu paskatinti vaiką išreikšti jausmus – per žaidimą, piešimą ar paprastus pokalbius. Suaugusieji turėtų būti ramūs ir palaikantys, kantrūs, suteikiantys vaikui tikrumą, kad yra kartu su juo ir nedaro jam spaudimo. Svarbu rimtai reaguoti į tai, ką vaikas pasakoja, ir rodyti tinkamą pavyzdį, kaip galima įveikti stresą ar sunkumus – vaikai mokosi stebėdami savo artimuosius“, – sako psichologė.
Pasak jos, gali būti svarbu kreiptis pagalbos į specialistus: „Jei išvardyti sunkumai išlieka ar stiprėja, reikia pasitarti su vaikų psichologu arba gydytoju psichiatru.“
Vaiko artimiesiems taip pat gali būti nelengva sužinojus, kad vaikas išgyveno trauminį įvykį, todėl svarbu pasirūpinti ir paties suaugusiojo psichologine savijauta.
Komentarų nėra. Būk pirmas!