Pasaulinės pandemijos įkarštyje į kovą su koronaviruso pandemija stoja vakcinacija, kuri jau prasidėjo ir Lietuvoje. Todėl svarbiausi klausimai, susiję su skiepijimu, tampa dar aktualesni. Į juos Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto surengtoje nuotolinėje paskaitoje-diskusijoje „Vakcinos nuo COVID-19: iššūkiai ir technologinės naujovės“ atsako šio fakulteto profesorė dr. Aurelija Žvirblienė, išsklaidydama abejones dėl vakcinacijos efektyvumo ir saugios ateities perspektyvų.

Lietuvoje vakcinas nuo COVID-19 pirmiausia gavo šalies medikai, netrukus jos bus pasiekiamos vis platesnei visuomenės daliai. Pasak prof. A. Žvirblienės, dėl globalaus pandemijos masto, reikalaujančio greitų technologinių sprendimų, masinės vakcinacijos poreikis yra būtinybė ir vakcinacija turi būti vykdoma lygiagrečiai visame pasaulyje.

„Vienintelis būdas suvaldyti pandemiją yra didelis skaičius virusui atsparių, imunitetą įgijusių žmonių. Tai gali būti pasiekiama daugeliui persirgus COVID-19, bet tokiu būdu įgyto kolektyvinio imuniteto kaina būtų per didelė – daug mirčių. Todėl pagrindinis ginklas prieš pandemiją – vakcinacija“, – teigia profesorė.

Prof. A. Žvirblienė organizmo imuninę sistemą lygina su kariuomene, kuri turi būti pasiruošusi atremti puolančius virusus. Šiuo atveju vakcinoms tenka vaidmuo „apmokyti” imuninę sistemą gintis nuo patogenų, kitaip tariant, skiepijimas duoda startą „mokomosioms gynybos pratyboms“ žmogaus organizme.

„Mūsų imuninė sistema yra labai sudėtinga, susidedanti iš dviejų tarpusavyje susijusių dalių: įgimtojo imuniteto – organizmo turimos „pasienio kariuomenės“ ir įgytojo imuniteto – labiau pažengusios imuninės sistemos dalies, kuri tarsi moko organizmą kovos paslapčių“, – aiškina mokslininkė.

Įgimtasis imunitetas užsikrėtimo metu veikia pirmiau ir suteikia greitą apsaugą nuo viruso jau pirmosiomis valandomis. Įgytasis imunitetas pradeda veikti per kelias dienas. Jį sudaro B ir T limfocitai, kurie parūpina tikslią, specifinę ir daug ilgesnę bei efektyvesnę organizmo gynybą. Šie limfocitai suformuoja ir imuninę atmintį, nes pasižymi didele receptorių įvairove, o tai leidžia atpažinti milijardus skirtingų antigenų. B limfocitai gamina antikūnus, kurie gali neutralizuoti virusus ar bakterijas, o T limfocitai žudo užkrėstas ląsteles ir padeda veikti kitoms imuninės sistemos ląstelėms.

„Imituodamos mikrobus, bet nesukeldamos ligos, vakcinos aktyvina B ir T limfocitus, skatina susidaryti atminties limfocitus, kurie ilgai gyvuoja ir saugo mus nuo ligos“, – aiškina mokslininkė ir pabrėžia, kad labai svarbu gauti ir antrąją vakcinos dozę, nes „pakartotinė antigeno dozė stiprina imuninį atsaką“.

Profesorė teiga, kad šiuolaikinio pasaulio sukauptas epidemiologinių žinių bagažas ir aukšto lygio medicinos ir farmakologijos technologiniai pasiekimai padeda įveikti grėsmes žmonijos sveikatai ir egzistavimui. Puikus to pavyzdys – per rekordiškai trumpą laiką – metus – surastas būdas įveikti koronaviruso pandemiją.

Kalbėdama apie vakcinų tipus, prof. A. Žvirblienė pabrėžia, kad vakcinos nuo COVID-19 yra naujoviškos, sukurtos atsižvelgiant į realią grėsmę žmonijai: „Jos pasižymi klinikiniais tyrimais patvirtintu gana aukštu organizmui teikiamos apsaugos nuo viruso efektyvumu įvairaus amžiaus žmonėms. Viso pasaulio mokslininkai vieningi: kolektyvinis imunitetas stabdo patogeno plitimą ir apsaugo visuomenės sveikatą“, – apibendrina VU mokslininkė.

Ji neabejoja, kad naujos technologijos ir vakcinacija – tai tik kovos su virusu pradžia. Apie tai, kaip veikia skirtingų gamintojų vakcinos, kodėl reikia skiepytis, kokią patirtį apie vakcinas jau esame sukaupę ir kokius uždavinius dar privalėsime spręsti ateityje, prof. A. Žvirblienė pasakoja specialioje paskaitoje.