Koks yra lietuviškųjų idėjų potencialas sutikti globalios rinkos iššūkius? Ar dirbtinis intelektas, robotika, finansų technologijos, duomenų analitika, gyvybės mokslai, ateities energetika, nano/mikrotechnologijos bus investicinio klimato variklis Lietuvoje? Tokie valstybės pažangai aktualūs klausimai buvo verslo ir politikos lyderių diskusijos, kovo 20 – 21 d. organizuotos žurnalo „Valstybė“ rengtoje „Lietuvos ekonomikos konferencijoje“, ašis.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas diskusijoje „Kaip turime plėtoti švietimo sistemą, kad Lietuva būtų didinga technologijų valstybė?“ akcentavo valstybės pozicijos šiuo klausimu svarbą.

„Jei valstybė turės ambiciją prioretizuoti švietimą, tuomet galime tikėtis proveržio. Švietimo finansavimas nėra tik resursų perskirstymas, tai – investicija, iš kurios valstybė ir kiekvienas mūsų tikisi grąžos“, – kalbėjo rektorius.

Pasak prof. A. Žukausko, tik pamatuota ambicija gali sutelkti Lietuvoje pradėti rengti talentus kitaip, integruojant mokslo pažangos rezultatus ir vystant socialines kompetencijas, kurios tinkamame kontekste integraliai sukuria galimybes verslumui.

Tuo tarpu VU Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė pabrėžė tarpdiscipliniškumo svarbą. Anot jos, verslumas priklauso ne tik nuo technologinių žinių, verslumui reikia plataus akiračio atpažinti galimybes, išdrįsti rizikuoti ir aistros kurti.

„Lietuvos ekonomikos konferencijoje“ diskutavo ir patirtimi su startuoliais dalijosi Lietuvos įmonių ir vyriausybinių organizacijų nariai, Europos komisijos Energetikos generalinio direktorato vadovė Catharina Sikow-Magny, buvęs Estijos ministras pirmininkas Taavi Rõivas ir kiti svečiai iš JAV, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Vokietijos.

Vilniaus universitetas konferencijoje pristatė verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes bei Verslo mokyklos programas, skirtas verslo įmonių vadovams.