Aplinkos apsaugos srityje dirbantys mokslininkai ragina pasaulio lyderius ieškoti būdų, kaip kuo sparčiau sumažinti anglies dvideginio emisiją. Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos aplinkai – visuomenės mitybos įpročiai, kuriems tenka ketvirtadalis viso žmogaus paliekamo anglies dvideginio pėdsako. Atlikti tyrimai rodo, kad prie visuotinio atšilimo ypač prisideda mėsos ir pieno produktų vartojimas Vakaruose.

Vilniaus universiteto tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ klimatologas prof. Egidijus Rimkus ir mitybos ekspertas prof. Rimantas Stukas diskutuoja apie tai, ar vegetariška mityba išgelbės planetą, ar greičiau sutrikdys žmonių sveikatą, kaip sumažinti mūsų mitybos įpročių poveikį aplinkai ir gauti visų organizmui reikalingų maisto medžiagų.

Vegetarai padeda planetai

Nėra abejonės, kad mityba daro tiesioginį poveikį žmonių sveikatai, o prof. E. Rimkaus teigimu, taip pat ir netiesioginį poveikį mūsų aplinkai. „Aplinkai galbūt nesvarbu, ką mes valgome, bet svarbu, iš kur mes maistą gauname, kaip tas maistas yra pagaminamas“, – sako klimatologas.

Pasak jo, gyvulininkystė į aplinką išmeta apie 14 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Gyvuliai išskiria ypač daug metano dujų, kurios reikšmingai prisideda prie klimato šiltėjimo. Be to, pagrindinė miškų kirtimo priežastis pasaulyje yra ganyklų plotų plėtimas. Todėl, pasak mokslininko, žmogus, atsisakydamas mėsos, be jokios abejonės, padeda planetai, kurioje gyvena.

„Pasaulio gyventojų skaičius didėja. Lapkričio 15 d. mūsų bus 8 milijardai, iki 2050 m. – greičiausiai 9,5–10 milijardų. Mes gyvename vis sočiau, didesnė pasaulio dalis reikalauja vis daugiau mėsos, gyvulininkystei skiriami vis didesni žemės plotai, nors jos produktai mums suteikia tik 20 proc. reikalingų kalorijų.“

Profesorius įvardijo pagrindinę europiečių problemą – jie valgo per daug mėsos: „Jeigu Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose pavyktų mėsos suvartojimą sumažinti pusiau, tai tikriausiai nepakenktų sveikatai, bet taip būtų galima beveik sustabdyti miškų kirtimus, kurie vykdomi dėl to, kad reikia užauginti daugiau mėsos arba daugiau sojos produktų, kurie yra irgi daugiau naudojami kaip pašarinis maistas. Todėl esmė yra ne mėsos nauda, o jos kiekis, nes tikriausiai užtenka ir nedidelių jos kiekių, kad žmogaus organizmas gautų naudos.“

Prof. E. Rimkus. LRT nuotr.

Didesnį poveikį aplinkai turi jaučių auginimo ūkiai, mažesnį – vištų ar kiaulių ūkiai.

Vegetariška mityba – vaikščiojimas lynu

Medicinos fakulteto profesorius R. Stukas patvirtina, kad ir lietuviai suvartoja per daug raudonos mėsos. Jeigu jos vartojimas sumažėtų dvigubai, o kartu dvigubai padidėtų daržovių ir vaisių vartojimas, tai mūsų mityba būtų gerokai sveikesnė.

„Dar daug kas priklauso ir nuo to, kokią mėsą vartojame. Yra gaminių, kuriuose tikros mėsos praktiškai nėra, o valgydami galvojame, kad valgome mėsą. Pavyzdžiui, antros rūšies dešroje mėsos galime ir nerasti“, – tikina profesorius.

Anot jo, egzistuoja bendrosios sveikos mitybos rekomendacijos, gairės. T. y. kiekvieną dieną reikia stengtis valgyti įvairų maistą: reikia maistą rinktis iš įvairių maisto produktų grupių, laikytis mitybos režimo ir, aišku, saikingumo principo. Per dieną rekomenduojama suvartoti iki 80 g mėsos.

Nors apie 10 proc. pasaulio gyventojų yra vegetarai, bet ši mityba sveikatos ekspertų nėra laikoma visaverte mityba.

„Jei žmogus vegetarišką ar veganišką mitybą propaguoja sąmoningai ir yra įsigilinęs į pagrindinius mitybos principus, žino, kas gali kompensuoti negaunamas žmogaus organizmui reikalingas maisto medžiagas, jis gali daugmaž pareguliuoti savo maisto racioną ir vartodamas tam tikrus maisto papildus nepatirti didelės žalos sveikatai. Tačiau jei žmogus neturi tokių žinių ir atsisako gyvulinės kilmės produktų, valgo vien augalinius ir negalvoja, kaip papildyti ar pakoreguoti nevisavertę vegetarišką mitybą, ilgainiui gali atsirasti ir sveikatos sutrikimų“, – teigia pašnekovas.

Prof. R. Stukas. Asmeninio archyvo n uotr.

Subjektyviai žmogus, nevartojantis mėsos, gali jaustis lengviau, geriau, energingiau, bet prof. R. Stukas sako, kad vegetariška mityba primena vaikščiojimą lynu, nes išgyvenęs tam tikrus ekstrinius įvykius, operacijas, traumas, kai prarandama daug kraujo, rizikuoja patirti daug sveikatos sunkumų ar net gali mirti, jei neturi sukauptų geležies atsargų.

Pusiausvyra – paslauga ir sau, ir aplinkai

Mitybos ekspertas pabrėžia, kad kraštutinumai nėra gerai. Nereikia visos mitybos suvesti į mėsą. Produktų grupė, kuriai priklauso mėsa, daug gausesnė – joje yra ir žuvis, ir kiaušiniai.

„Mes į mėsą dažnai žiūrime kaip į vienintelį baltymų šaltinį, bet visavertiškas baltymų šaltinis yra ir žuvis. Jei žmonės sumažintų raudonos mėsos vartojimą, o maisto racionas būtų sąmoningai peržiūrimas, į jį įtraukiama gera, kokybiška žuvis ir jūrų gėrybės, tai tikrai sveikata nepablogėtų“, – įsitikinęs medikas.

Kalbant apie kasdienės mitybos pusiausvyrą, prof. E. Rimkus mano, kad gali būti sunku kardinaliai pakeisti savo įpročius ir visiškai atsisakyti mėsos, bet jeigu mes savo mityboje nors vieną dieną apsieisime be mėsos ir vietoj jos suvalgysime kitų produktų, pavyzdžiui, žuvies, tai padarysime paslaugą ir savo organizmui, ir aplinkai.

„Labai lengva imtis taršos mažinimo priemonių, kurios yra toliau nuo mūsų, nuo mūsų kūno. Pavyzdžiui, gana lengva rūšiuoti, kartais galbūt lengva atsisakyti kelionės automobiliu. Bet mityba yra intymesnis ir sunkiau pakeičiamas dalykas“, – mano prof. E. Rimkus.

Jam pritaria ir prof. R. Stukas. Jis teigia, kad mitybos įpročiai formuojami vaikystėje, šeimoje, nes ten vaikas dažniausiai valgo ir mato, ką valgo kiti.

Žinoma, visada galima dirbtinai priversti žmones mažiau važinėti automobiliais (sumažinus parkavimo vietų) ar mažiau valgyti mėsos (pakėlus jos kainas), tačiau tai būtų ne visai gerai. Mokslininkai mano, kad pritaikę draudimus mityboje sulauktume tik priešingos reakcijos. Todėl geresnis būdas būtų skleisti informaciją, ką kiekvienas galime padaryti dėl savęs ir aplinkos po truputį keisdami savo mitybos įpročius.

Pasak prof. R. Stuko, žmogaus sveikatą 50 proc. lemia jo gyvensena, o vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių yra mityba. Todėl profesorius įsitikinęs, kad žmogus pats gali tapti aktyviu savo sveikatos vadybininku. Jei maitinsis sveikai, tai jo sveikata bus 30 proc. stipresnė.