Šeimos verslai turėjo labai gajas tradicijas prieškario Lietuvoje. Šiandieninės nepriklausomos Lietuvos verslai irgi jau išgyvena pirmąjį šeimos verslų perdavimo etapą. Tačiau ką daryti, jei vaikai didelio entuziazmo perimti verslą nerodo arba turi ambicijų viską susikurti patys? „Suteikite jiems laisvę ir pasirinkimo teisę. Didelė tikimybė, kad į šeimos verslą jie po to sugrįš su didesniu džiaugsmu ir patirtimi“, – teigia dr. Birutė Miškinienė, Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos direktorė, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė, penktus metus vykdomos iniciatyvos „Versli šeima“ sumanytoja.

Tėvų ir vaikų santykiai versle kelia iššūkių

„Tikrai dažnai susiduriame su tuo, kad jaunoji karta šeimos verslo perimti nenori. Tam yra daug įvairių priežasčių – vienus labiau vilioja galimybė išbandyti savo jėgas kitose srityse, individualiai ir visiškai nepriklausant nuo tėvų daromos įtakos. Kiti sako, kad visada matė, kiek daug ir sunkiai dirbo jų tėvai, todėl patys tokio gyvenimo rinktis nenori. Prie nenoro perimti šeimos verslą prisideda ir visuomenėje girdima nuomonė, kad tokie vaikai nieko patys savo jėgomis nesukūrė, gavo viską „ant lėkštutės“, o iš tiesų tie vaikai dažniausiai nuo vaikystės augo kartu su šeimos verslu ir prisidėjo taip, kaip galėjo. Šeimos versluose tikrai vyrauja nepotizmas, tačiau čia jis turi pozityvią prasmę – juk tėvai viską kuria savo šeimos labui. Dar reikia paminėti, kad, be abejonės, įtakos turi ir paternalizmo aspektas, nes tėvas žino geriausiai, o tai nebūtinai patinka ir tinka“, – teigia pašnekovė.

Dr. B. Miškinienės teigimu, būtina atsižvelgti ir į X, Y ir Z kartų skirtumus. Jaunoji karta yra siekianti žinių ir ambicinga, norinti daryti globalų, o ne lokalų poveikį, keisti pasaulį. Tai, ką jų tėvai pasiekė remdamiesi savo nuojauta, bandydami ir klysdami, jaunesni žmonės jau išmoksta verslo studijose. Dažnai jie nenori eiti į šeimos verslą, nes siekia globalesnių tikslų, nori keliauti, pažinti ir kurti ne tik sau, bet ir kitiems – kitaip tariant, pašnekovės teigimu, ieško platesnių horizontų ir galimybių.

„Tikrai patariu tėvams leisti savo vaikams atverti naujas patirtis ir galimybes: kurti savo verslus ar dirbti kitose organizacijose – jie ten įgis daug naudingos patirties. Tiesa, dažnai „savu kailiu“ patyrusi ir supratusi, kad nėra taip jau paprasta kažką sukurti nuo nulio, jaunoji karta sugrįžta ir imasi plėtoti šeimos verslą“, – sako dr. B. Miškinienė.

Trečia karta – lemiama

Šiais metais iniciatyva „Versli šeima“ daugiausia dėmesio skiria būtent šeimos verslo perdavimui, nes jo valdymas, teisiniai, turtiniai, asmeninių ir darbinių santykių aspektai yra daug sudėtingesni nei įprastame versle. „Dažnai girdime istorijų, kaip tėvai teigia perduodantys savo vaikams šeimos verslą, tačiau vaikai sako – niekas man nebuvo perduota, vis tiek tėvas atėjęs viskam vadovauja“, – teigia VU Verslo mokyklos vadovė.

Esminis lūžis šeimos versle vyksta trečioje kartoje, būtent tada daugiausia šeimos verslų ir nebeišgyvena. Pagrindinė to priežastis – plečiantis verslui atsiranda būtinybė įsileisti profesionalius vadybininkus, kurie jau nėra šeimos nariai. Tada arba verslas smarkiai kyla, arba žlunga, nes žmogus iš išorės dažnu atveju negali žinoti daugybės subtilybių – šeimos verslo valdymo modelis yra grįstas būtent šeimos santykiais, o ne vadybiniais verslo sprendimais. Žinoma, tokiose šalyse kaip Italija, Japonija, JAV yra puikių istorijų, kaip išsilaiko šeimos verslai – pavyzdžiui, Japonijoje veikiantis viešbutis yra vienas seniausių šeimos verslų, nes jį jau valdo 47 karta, tad iš jų tikrai yra ko pasimokyti. Paprastai šeimos verslai išgyvena daugiau nei tris kartas tose šalyse, kuriose stiprus šeimos kultas, pasireiškiantis per pagarbą ir pasitikėjimą.

Tikslas – burti šeimos verslus

„Mūsų organizuojamos iniciatyvos „Versli šeima“ tikslas ir yra suburti šeimos verslų atstovus, kad jie galėtų pasidalyti savo patirtimi, džiaugsmais ir rūpesčiais. Jau penktus metus kalbiname įvairių sričių šeimos verslų atstovus ir klausiame, kaip jiems sekasi, kas džiugina ir ką „skauda“. Smagiausia, kai po renginių žmonės neskuba išsiskirstyti – nors ir atstovauja skirtingiems verslams, tačiau susiduria su tokiais pačiais iššūkiais ir jiems gera dalytis su žmonėmis, kurie irgi turi labai panašių patirčių“, – teigia dr. B. Miškinienė.

Dar vienas šios iniciatyvos tikslas – visuomenei plačiau pristatyti šeimos verslus, todėl organizuojamame „Mylimiausio šeimos verslo“ konkurse šiais metais bus kviečiami dalyvauti tiek visiškai jauni, tiek jau išsivystę šeimos verslai – tai puiki galimybė būti išgirstiems ir pamatytiems.

Vilniaus universiteto Verslo mokykla jau penktus metus vykdo iniciatyvą „Versli šeima“, kuria siekiama palaikyti šeimų verslumą visoje Lietuvoje. Iniciatyva siekiama, kad žmonės dalintųsi savo verslo istorijomis, išdrįstų kalbėti ne tik apie sėkmes, bet ir iššūkius, sąmoningai įvertintų visas naudas ir galimas rizikas, o jau šeimos verslus turinčios šeimos išgirstų jiems aktualios informacijos, dalintųsi patirtimi, renginių metu praplėstų savo pažinčių ratą.