Pirmajame Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klubo susitikime įvairių sričių mokslininkai diskutavo apie prognozės klaidą – kaip ji formuojasi, ką atskleidžia ir kodėl jos neįmanoma atskirti nuo to, kaip suprantame pasaulį ir priimame sprendimus. Mokslininkai pabrėžė, kad tiek medicinoje, tiek neuromoksluose, tiek socialiniuose moksluose prognozės klaida nėra tik netikslumas, bet ir mechanizmas, leidžiantis tobulėti, vertinti sudėtingus reiškinius ir geriau suprasti žmogaus elgseną, sveikatą.

Susirinkusiems renginio moderatorė Ieva Šiugždaitė priminė, kad VU diskusijų klubo erdvė nėra skirta galutiniams sprendimams ar vienareikšmėms išvadoms – čia siekiama gilesnės minties ir platesnio diskurso. „Sunkiais laikais labai vilioja supaprastinti sudėtingus dalykus iki juoda ir balta, tačiau intelektualaus mąstymo pareiga yra išsaugoti visą spalvų spektrą“, – šiais simboliniais žodžiais diskusijų vakarą pradėjo I. Šiugždaitė.

Ypatingasis vakaro svečias iš Utrechto universiteto profesorius Berentas Prakkenas padrąsino nebijoti klaidų, o jas vertinti kaip neatsiejamą mokslo dalį. „Būtent dėl klaidų atliekami eksperimentai, vedantys į gilesnį žinojimą“, – teigė prof. B. Prakkenas.

VU Medicinos fakulteto mokslo ir inovacijų prodekano, gydytojo vaikų nefrologo doc. Karolio Ažukaičio teigimu, medicinoje prognozavimas yra neišvengiama kasdienybė. Gydytojui tenka nuolat numatyti tikrąją paciento būklę, o ji neretai gali kilti ne iš fizinių, bet iš psichologinių veiksnių. Nustačius diagnozę, reikia spręsti, kokį gydymą taikyti, nuspėti, ar pacientas laikysis paskirtų rekomendacijų, ir įvertinti, ar parinktas gydymas pateisins lūkesčius. Todėl prognozės medicinoje yra neatsiejamos nuo mokslu pagrįstų rekomendacijų, kurios leidžia priimti sprendimus racionaliai. Medicinos pažanga iš esmės gimsta iš klaidų – iš refleksijos, bandymų ir nuolatinio tobulinimo. Klinikinė praktika turi daugybę mechanizmų, leidžiančių analizuoti patirtis ir paversti jas geresniais rytdienos sprendimais.

VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė prof. Urtė Neniškytė pasakojo, kad tai, ką žmogus išgyvena tam tikru momentu, neretai galima apibūdinti kaip prognozės klaidą – neatitikimą tarp to, ko tikėtasi, ir to, kas iš tiesų įvyko. Tyrimai rodo, kad kai rezultatas sutampa su lūkesčiais, neuronų aktyvumas išlieka bazinio lygio. Tačiau jei atlygis ar patirtis pasirodo geresnė, nei tikėtasi, neuronai suaktyvėja ir persitvarko, o kai rezultatas prastesnis – pasikeičia taip, kad sumažintų šį neatitikimą. Įdomu tai, kad didesnę prognozės klaidos tikimybę turi patyrę specialistai, nes jie labiau pasikliauja jau sukaupta patirtimi, kuri kartais gali suklaidinti. Kaip teigė prof. U. Neniškytė, mūsų smegenys iš esmės veikia remdamosi prognozėmis: jos nuolat kuria aplinkos modelius ir tikrina juos realybėje. Būtent prognozės klaidos leidžia mokytis, prisitaikyti ir orientuotis nuolat kintančiame pasaulyje.

VU Filosofijos fakulteto mokslininkas doc. Paulius Rimkevičius, aptardamas skirtingas prognozavimo klaidos teorijas, atkreipė dėmesį ir į kontrastingą aspektą – kai kuriais atvejais klaidingas įsitikinimas gali turėti teigiamą poveikį, nes sustiprina motyvaciją ir paskatina veiksmą atlikti efektyviau.

Tuo tarpu VU Komunikacijos fakulteto mokslininkas doc. Liutauras Ulevičius pažymėjo, kad informacijos pertekliaus sąlygomis prognozės klaidą lemia tiek patirtis, tiek tai, kad dažnai apskritai nėra vieno teisingo atsakymo.

VU diskusijų klubo debiutas tapo eksperimentu, parodžiusiu, kad būtent čia – tarp skirtingų disciplinų ir pasaulėžiūrų – atsiveria gilesnės, viena kitą papildančios įžvalgos.

Kitas VU diskusijų klubo renginys įvyks sausio 29 d. Simboliškai savo kelią pradėjęs akademinėje aplinkoje, klubas netrukus žengs ir į atviresnes miesto erdves, kur diskusijos bus prieinamos platesnei auditorijai. Organizatoriai siekia, kad šis diskusijų klubas taptų vieta, kur susitinka įvairios patirtys, o dalyviai skatinami klausti, abejoti ir dalintis.