Vilniaus universitete praėjusį penktadienį susirinkę akademinės visuomenės atstovai aptarė pirminius projekto, sieksiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, dokumentus. Naujasis LR mokslo ir studijų įstatymas atitinka visoje Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas, įvardija kiek kitokią kredito sampratą ir siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų. Lietuvoje vykstančio nacionalinio projekto tikslas – surasti minėtuosius instrumentus ir būdus.

Pasak projekto  „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ vadovo, Vilniaus universiteto prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, Lietuva viena paskutinių Europoje pereina prie vienodo studijų kredito suvokimo. Nors šalies akademinei bendruomenei ECTS kreditai nėra naujiena, jie rašomi diplomų priedėliuose, tačiau tai vyksta matematiškai padauginant nacionalinius kreditus iš 1,5. Tuo tarpu projektas skatina kalbėti apie požiūrio į kreditą ir to, kas po juo slypi, kaitą, t. y. ko turi mokyti ir išmokyti dėstytojas, kokias žinias ir įgūdžius turi įgyti studentas, kiek laiko jis turi praleisti ir pan. Tai sudėtingi procesai, nes kuriamos į studentą orientuotos studijos, o tam reikalingi ir kultūriniai mąstymo pokyčiai.

Vienos dienos seminare ekspertai aptarė projekte rengiamų dokumentų tarpinius rezultatus: užsienio šalių patirtį, kompetencijų plėtotės ir vertinimo metodikos klausimus, mokymosi rezultatų ir kreditų kaupimo bei perkėlimo metodikos integravimo į vidinio kokybės užtikrinimo sistemą rekomendacijas ir pan. Daugiausia diskusijų kėlė klausimai, ar tikrai studijas reiktų orientuoti į studentą, ar tikslingiau – į kokybišką mokymosi procesą, aptartas studento ir dėstytojo, kaip partnerių, santykis, studentų darbo krūvio ribos ir pan. Taip pat buvo pabrėžta mokymų, seminarų, diskusijų apie studijų kaitą būtinybė.

Šis nacionalinis mąstymo ir kultūros kaitos projektas prasidėjo praėjusių metų rugsėjo mėnesį ir tęsis iki 2012 m. vasario mėnesio. Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Parengus būtinus dokumentus ir įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus  matomesnės, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.