Vilniaus universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius pasipildė dar viena skyriaus darbuotoja. Iš saulėtosios Ispanijos, trijų mėnesių  praktikai, atvyko Audiovizualinės komunikacijos specialistė Maria Garcia Martinez iš Mursijos universiteto. Praktikantė mielai sutiko papasakoti apie audiovizualinės komunikacijos subtilybes bei pasidalijo įspūdžiais apie viešnagę Lietuvoje.

Kodėl nusprendei atlikti savo praktiką Vilniaus universitete?

Domiuosi Rytų Europa. Prieš tai lankiausi Čekijoje ir Vengrijoje ir man ten labai patiko. Kai atradau galimybę atlikti praktiką Lietuvoje, nusprendžiau tai ir padaryti. Jūsų šalis Ispanijoje nėra labai gerai žinoma, todėl norėjau tiesiog čia atvykti ir sužinoti apie Lietuvą daugiau.

Esi audiovizualinės komunikacijos specialistė. Kaip ši komunikacijos rūšys gali būti panaudota aukštųjų mokyklų ryšių su visuomene sferoje?

Manau, jog ji gali būti sėkmingai panaudota bet kurioje verslo ir mokslo sferoje. Labai svarbu yra parodyti savo galimybes, parodyti – tiesiogine to žodžio prasme. Universitete mus mokė, kaip nufilmuoti tikrai gerą – patrauklų – vaizdą. Šis veiklos baras yra glaudžiai susijęs su ryšių su visuomene bei reklamos sfera.

Audiovizualinė komunikacija tampa vis svarbesnė, nes šiandien žmonės labiau mėgsta žiūrėti vaizdo siužetus, nei skaityti tekstus. Universitetas audiovizualinės komunikacijos dėka gali palaikyti ryšį su studentais, informuoti juos apie tai, kas vyksta jų aukštojoje mokykloje. Nereikia pamiršti, jog studentai yra „universiteto ambasadoriai“, kurie neša žinią apie aukštąją mokyklą ir už jos ribų.

Ar yra kokie nors specifiniai audiovizualinės komunikacijos aspektai?

Audiovizualinėje komunikacijoje reikšmę turi kiekvienas judesys kurį tu darai, veido išraiška, rankos gestas. Žmogus, stovintis prieš kamerą, turi būti labai atsargus, nes kiekviena smulkmena gali išduoti, jog jis nerimauja, jaučiasi nesaugus ar meluoja. Svarbi yra ir žmogaus apranga. Ant drabužių neturi būti daug skambaliukų, kurie gali trukdyti kokybiškai įrašyti garsą.

Ar praktika Vilniaus universitete atitiko tavo lūkesčius?

Važiuodama į VU aš tikėjausi sutikti čia daugiau studentų, atliekančių praktiką pagal Erasmus programą. Nustebau, kai sužinojau, jog aš čia viena. Iš kitos pusės, pats darbas, kurį aš čia dirbu, atitinka mano lūkesčius. Be to, man patinka Lietuvoje. Pati šalis ir miestas nėra dideli – to ir tikėjausi. Nemėgstu didelių miestų, nes juose aš dažniausiai pasiklystų.

 Ar galėtum palyginti universitetus Ispanijoje su Vilniaus universitetu? Kokius panašumus ir kokius skirtumus tu matai?

Dabar yra vasara, tad labai sunku pamatyti universitetą tokį, koks jis yra iš tikrųjų. Šiuo metu čia studentiškas gyvenimas neverda, daug darbuotojų atostogauja. Iš tikrųjų, VU yra panašus į katalikišką Šv. Antonijaus universitetą Mursijoje, kuriame aš ir baigiau audiovizualinės komunikacijos studijas. Jis įsikūręs senajame istoriniame pastate, turi bažnyčią. Mursijos universitetas, kuriame dabar gilinuosi į ryšių su visuomene subtilybes yra labiau modernus.

Jei kalbėtume apie darbo principus, manau, kad jie ryškiai skiriasi. Katalikiškame Šv. Antonijaus universitete aš taip pat atlikau praktiką. Ten man tiesiog pasakydavo, ką reikia padaryti, pernelyg neaiškindami. Čia aš matau intensyvesnį darbą – jūs viską kartu aptariate ir ieškote sprendimų.

Kas tau paliko didelį įspūdį iš viešnagės Lietuvoje?

Pirmiausiai, mane labai nustebino orai. Atsivežiau labai daug šiltų drabužių, tačiau kol kas man jų neprireikė.

Pastebėjau ir didelį žmonių geranoriškumą. Jei tau reikia pagalbos ir tu ką nors užkalbini gatvėje, tai žmonės bando tave suprasti, net jeigu nekalba angliškai. Sakyčiau, jog Vilniaus gyventojai yra labai malonūs ir draugiški.

Taip pat didelį įspūdį paliko ir tai, jog visai šalia universiteto yra Prezidentūra. Pagal mano įsivaizdavimą, čia turėtų būti daug apsaugos, tačiau aš jos nepastebiu. Matau, jog žmonės laisvai vaikšto šalia Prezidentūros, nevaržomai užeina į ją. Mane tai labai nustebino.