Švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl valstybės finansuojamų laipsnio nesuteikiančių (rezidentūros) studijų vietų, į kurias 2012 m. priimami studentai, skaičiaus paskirstymo universitetams pagal studijų programas“ projekte Vilniaus universitetui yra numatomas mažesnis valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičius, negu yra VU medicinos absolventų.

Skirstant rezidentūros vietas, šiais metais buvo taikoma nauja valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymo universitetams metodika ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) atiteko daugiau rezidentūros vietų. Tam įtakos turėjo LSMU veterinarinės medicinos rodikliai – mokslinė produkcija ir priimtų studentų skaičius, dėl kurių veterinarinei medicinai atiteko net 50 vietų. Dėl šių priežasčų VU absolventams neužtenka lėšų tęsti studijas savo universitete, kadangi rezidentų numatoma finansuoti net dviem dešimtimis mažiau, nei yra šiemet vientisąsias studijas baigiančių medicinos studijų programos absolventų.

„Tokia finansavimo metodika visiškai iškreipia gydytojų rengimo procesą. Bene geriausi VU absolventai dėl valstybės politikos yra priversti ieškoti studijų alternatyvų, negali tęsti studijų savo Alma mater, o tai neabejotinai skatina emigraciją“, – teigia Medicinos fakulteto dekanė prof. Zita Aušrelė Kučinskienė.

„Studento mediko rengimas kainuoja daugiau nei 60 tūkst. litų, tačiau be rezidentūros medikas negali atlikti profesinių pareigų. Toks valstybės lėšų skirstymas visiškai neefektyvus ir neatitinka ne tik studentų, bet ir universiteto lūkesčių. Nuosekliai kartu su studentų atstovais stengiamės pakeisti tokią situaciją, tačiau ŠMM atsisako išgirsti argumentus dėl medikų rengimo poreikio ir skirdami finansavimą pagal neadekvačią metodiką iškreipia medikų rengimo procesą”, – pažymi Vilniaus universiteto administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna.

Sveikatos apsaugos ministerija prieštarauja tokiems pakeitimams ir siūlo skirti tiek lėšų rezidentų finansavimui, kiek tais metais vientisąsias studijas baigia absolventų.

Iš viso medikai mokosi 9–12 metų. Šešerius metus trunka vientisosios studijos, integruota internatūra, galiausiai medikas turi tęsti tobulėjimą trečiosios pakopos laipsnio nesuteikiančiose studijose – rezidentūroje. Rezidentūros trukmė yra nuo trejų iki šešerių metų ir tik po jos absolventas jau gali įgyti mediko kvalifikaciją.