Dainius Labutis

Penktadienio popietę Valdovų rūmuose surengtoje tarptautinėje Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtoje konferencijoje Lietuvos, Izraelio ir Didžiosios Britanijos ekspertai diskutavo apie švietimo perspektyvas. Diskusijoje „Universitetai – integracinio augimo atrama“ („Universities as Anchors for Inclusive Growth“) susitiko pasaulyje žinomas humanistas, ekonomikos ir valdymo ekspertas, 2020 m. Izraelio premijos laureatas prof. Avishay’us Bravermanas, baronienė, Londono karališkojo koledžo (Jungtinė Karalystė) profesorė Alison Wolf, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė, Vilniaus universiteto (VU) partnerystės prorektorius dr. Arūnas Vasiliauskas, „Demokratinės mokyklos“ įkūrėjas Nerijus Buivydas.

Diskusijos moderatorius prof. A. Bravermanas, kalbėdamas apie sėkmingą mokymo įstaigų veiklą, pabrėžė resursų, vizijos ir lyderystės reikšmę. Pasak jo, kiekvieną organizaciją į priekį veda bendros vizijos vienijami ir stiprios lyderystės įkvėpti asmenys. Taigi pirmiausia kuriant universitetą dalyvauja individai, tik paskui – valdžia.

Prof. Avishay Braverman. Dainiaus Labučio nuotr.

„Būtent resursai ir yra pagrindinis klausimas. Švietimui labai svarbus finansavimas, ir galiu pasidžiaugti, kad tolesnei dabartinio modelio plėtrai pritarė visos partijos. Per pastaruosius trejus metais mokytojų atlyginimai augo iki 40 proc. Šiuo metu mokytojų atlyginimas sudaro maždaug 116 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Sutarėme, kad jis turėtų augti iki 130 proc. Palyginti – kaimynės Estijos numatytas tikslas – siekti 120 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Aukštosiose Lietuvos mokyklose šis rodiklis turėtų kilti iki 150 proc.“, – komentavo G. Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras pasidalijo statistika apie šiemet išaugusį stojančiųjų į pedagogikos studijas skaičių: „Nepaisant visuomenėje vis dar gajaus nusistatymo, kad mokytojo darbas sunkus ir prastai vertinamas, per dvejus metus norinčių tapti mokytojais abiturientų skaičius augo dvigubai. Be to, prieš dešimtmetį pedagogikos studijas rinkdavosi žemesnius balus surinkę abiturientai, o dabar jų baigiamųjų egzaminų balai yra aukštesni nei stojančiųjų į teisės, inžinerijos ar socialinių mokslų programas ir prilygsta besirenkančiųjų informacines technologijas balams.“

„Sutinku, kad situacija gerėja. Tačiau politinės strategijos eina viena, o visuomenė – kita kryptimi. Gerų mokytojų vis tiek trūksta, o tai lemia žemesnę švietimo kokybę. Vilniuje yra sukoncentruota ketvirtadalis visos šalies mokyklų, taigi ketvirtadalis mokytojų ir kiek daugiau nei ketvirtadalis mokinių. Naujieji mokslo metai prasidėjo pedagogų trūkumu“, – sakė U. Kaunaitė.

Diskusijai pakrypus apie universitetus, švietimo, mokslo ir sporto ministras kalbėjo apie išaugusį tyrimų finansavimo biudžetą, taip pat kitas finansavimo galimybes. Vienas tokių įrankių – misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos, kuriose susitinka mokslas ir inovacijos, o universitetai ir įmonės kartu sprendžia aktualias visuomenės problemas. Kitas – projektai su užsienio partneriais strateginėse mokslo srityse.

„Tokiu principu siekiame susitarti dėl jau du dešimtmečius vykstančio Lietuvos ir Taivano mokslininkų bendradarbiavimo plėtros galimybių. Šią vasarą su kolegomis iš Taivano susitiko lietuvių delegacija – Lietuvos mokslų akademijos vadovas prof. Jūras Banys, buvęs VU Gyvybės mokslų centro vadovas prof. Gintaras Valinčius, prof. Virginijus Šikšnys. Ieškome būdų stiprinti mokslinį bendradarbiavimą lazerių fizikos, biotechnologijų ir kitose abiem pusėms aktualiose srityse, plėsti jaunųjų mokslininkų mainus, kitus bendrus mokslinio bendradarbiavimo projektus“, – vardijo G. Jakštas.

„Vienas iš pagrindinių šiandienio pasaulio aukštojo mokslo klausimų, nuo kurio priklausys mūsų, kaip atskirų šalių, o paskui ir mūsų, kaip pasaulio, likimas – ar sugebėsime padaryti technologinį proveržį. Šiandien šiame kontekste universitetai yra svarbiausi, tačiau dalis to svarbumo yra susijusi su aukštojo mokslo globalizacija. Jei norite tapti į išorę orientuotu mokslu grįstu pasauliniu universitetu, turite sąmoningai subalansuoti savo strategiją“, – teigė prof. A. Wolf.

Pasak jos, vienas kraštutinumų – Prancūzijos kelias. Ši šalis išlaikė visiškai savitą elito formavimąsi, gabiausi jos jaunuoliai lanko geriausias prancūziškas mokyklas. Kita pusė – angliškas arba britiškas modelis, pasaulinis universitetas – tarptautinis ir turintis labai didelį biudžetą.

„Šie du skirtingi modeliai susiję ir su dėstymo kalba, taip pat tai yra ir politinis klausimas. Kitas svarbus klausimas – buvimas aukščiausiose pozicijose reitingo lentelėse. O tai susiję su kiekvienai, ypač nedidelei, valstybei jautria biudžeto tema. Taip pat turime turėti mintyje demografinius iššūkius. Mažėjant jaunų žmonių ir augant išlaidoms sveikatos apsaugai, darosi vis sunkiau surinkti lėšų aukštajam mokslui. Turint mintyje šiuos iššūkius, manau, jūsų universitetai turi specializuotis. O specializacija turėtų būti susijusi ne tik su moksliniais tyrimais ir plėtra pasauliniu lygiu, bet ir su iškiliausiomis verslo šakomis lokaliame kontekste“, – įžvalgomis dalijosi prof. A. Wolf.

Dr. Artūras Vasiliauskas, prof. Alison Wolf. Dainiaus Labučio nuotr.

„Vis dėlto ištekliai visada riboti. Todėl svarbu kalbėti apie tikslingą mokslinių tyrimų infrastruktūros finansavimą. Geriausias žinomas VU pavyzdys – jau minėtas Gyvybės mokslų centras“, – sakė VU partnerystės prorektorius dr. A. Vasiliauskas.

Aptardamas tolimesnę VU strategiją, partnerystės prorektorius pažymėjo, kad universitetuose turėtume kurti globalią aplinką: „Kalbėdamas apie tarptautiškumo didinimą, omenyje turiu ne tik užsienio studentų, bet ir dėstytojų bei tyrėjų pritraukimą. Jauni žmonės išvyksta studijuoti svetur, nes nori patirti pasaulį. Tačiau pasaulis gali būti ir čia, jeigu kursime tarptautinę studijų aplinką kokybės ir turinio požiūriu.“

„Kita svarbi ypatybė, kurią reikia išnaudoti, yra ta, kad universitetai iš prigimties yra neįtikėtinai įvairiapusiškos žinių institucijos. Disponuodami plačiu ir giliu išmanymu ir burdami skirtingų disciplinų tyrėjus, jungdami juos į tarpdalykines koalicijas, universitetai turi unikalias kompetencijas daryti poveikį sprendimų priėmimui, konsultuoti vyriausybes apie tokius globalius ir be galo sudėtingus, kompleksiškus iššūkius kaip tvarumas, visuomenės senėjimas ir kt.“, – vardijo dr. A. Vasiliauskas.

Rugsėjo 7–8 d. vykusioje konferencijoje „Vilnius Conference: Creating a Better Future in a Turbulent World“, skirtoje Vilniaus 700 metų jubiliejui, buvo sprendžiamos sudėtingiausios ekonomikos, klimato kaitos, energetikos ir švietimo problemos tiek pasaulyje, tiek šalyje. Kūrybingam apsikeitimui idėjomis ir ateities vizijomis į Vilniaus Valdovų rūmus susirinko žymiausi mąstytojai, ekonomistai ir aktyvistai.