Spalio 5 d. Vilniaus universitetas (VU) akredituotas maksimaliam laikotarpiui. Sprendimas buvo priimtas Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus įsakymu.

Universiteto veiklos išorinis vertinimas buvo vykdomas nuo š. m. balandžio mėnesio, kai Universitetas SKVC pateikė savianalizės suvestinę. SKVC suburta tarptautinių ekspertų grupė gegužės 10–12 dienomis lankėsi VU ir Universiteto veiklą įvertino teigiamai.

Visos vertinamos sritys buvo įvertintos keturiais balais iš penkių. Nustatyta, kad valdymo, kokybės užtikrinimo, studijų ir mokslo veiklos bei poveikio regionų ir visos šalies raidai sritys yra plėtojamos labai gerai nacionaliniame kontekste ir tarptautinėje erdvėje, be jokių trūkumų.

Tarptautinių ekspertų grupė, kuriai vadovavo Dr. Sybille Reichert – nepriklausoma konsultantė Europos aukštojo mokslo politikos ir strategijos klausimais, Liono universiteto (Université de Lyon) Patariamosios mokslo tarybos pirmininkė, Austrijos mokslo tarybos narė – Universiteto veikloje išskyrė 19 gerosios praktikos pavyzdžių ir pasiūlė 25 rekomendacijas veiklos tobulinimui.

Vizito metu ekspertų grupė įsitikino, kad Universitetas yra institucija, turinti nepaprastą bendruomenę, pasižyminčią stipriu instituciniu identitetu, bendromis vertybėmis ir savo vaidmens šalies raidoje suvokimu. Būdamas seniausias ir vienintelis visapusiškų mokslinių tyrimų universitetas šalyje, VU ne tik atlieka svarbų vaidmenį kaip talentų ir mokslinių tyrimų šaltinis, propaguojantis inovacijas visuomenėje, ekonomikoje ir valstybės valdyme, bet ir teikia ilgalaikes įžvalgas bei tarnauja kaip analitinis centras sprendžiant didžiuosius iššūkius, su kuriais Lietuva, Europa ir pasaulis susidurs artimiausiais dešimtmečiais.

Ekspertai teigiamai vertino Universiteto gebėjimą per trumpą laiką į bendrą organizacinę struktūrą sėkmingai apjungti dvi anksčiau buvusias savarankiškas institucijas – Šiaulių universitetą ir Tarptautinio verslo mokyklą. Teigė, kad ES struktūrinių fondų didelės investicijos, ypač į Saulėtekio ir Santaros akademinius padalinius bei Medicinos fakulteto Mokslo centrą Santariškėse, buvo atliktos strategiškai ir tikslingai, atsižvelgiant į Universiteto misiją ir ilgalaikius tikslus.

Tarp rekomendacijų – nusistatyti institucinius prioritetus, sukurti kritinę masę ir padidinti išteklius centriniu instituciniu lygmeniu, o norint atliepti nacionalinius ir pasaulinius iššūkius, didinti tarptautinį matomumą ir konkurencingumą bei sudaryti sąlygas Universitetui atlikti pagrindinį vaidmenį Lietuvos valstybės, ekonomikos ir visuomenės raidoje, nusistatyti daugiau tarpfakultetinių prioritetų, kuriems būtų pasitelkiami pagalbiniai ištekliai, ir skatinti bendradarbiavimą tarp fakultetų didesnėse grupėse.

Reguliariai VU vykdomos diskusijos studijų programų komitetuose, bendradarbiavimą su socialiniais dalininkais, įskaitant aktyvų studentų įsitraukimą, reguliarios VU centrinės vadovybės ir KAP diskusijos apie strategijos kūrimą ir įgyvendinimą per metinį veiklos planą, išsamų dėstymo kokybės gerinimo priemonių rinkinys, apimantis dėstymo kompetencijų vertinimą priimant darbuotojus į darbą, nuolatinį šių kompetencijų tobulinimą, apdovanojimus, skirtus išskirtiniam dėstymui įvertinti, o taip pat ir mokymo inovacijų fondas, yra ypač teigiama praktiką, tačiau rekomenduojama Universitete sukurti vieningą kokybės užtikrinimo politiką ir sistemą, kurioje būtų numatyta kokybės užtikrinimo organizacinė struktūra – su tiksliu dalyvių vaidmenų ir užduočių aprašymu.

Ekspertai ypač teigiamai vertino VU Gyvybės mokslų centre (GMC) sukurtą pasaulinio lygio mokslinių tyrimų aplinką, atitinkančią aukščiausius Europos standartus ir pritraukiančią geriausius tyrėjus iš Lietuvos ir užsienio. Teigiama, kad GMC sėkmė ir standartai su tarptautine modernia infrastruktūra ir pripažintais mokslininkais turėtų būti taikomi ir kitose mokslinių tyrimų srityse, kuriose Universitetas užima lyderio pozicijas šalyje.

GMC, Medicinos fakulteto ir Edukologijos instituto doktorantūros mokyklos, o taip pat ir tos, kurios dar tik bus įsteigtos kituose Universiteto padaliniuose, yra gerosios praktikos pavyzdžiai, rodantys kaip sukurti palankią ir tarptautiniu mastu konkurencingą doktorantūros mokslinių tyrimų aplinką. Vidaus fondų, skirtų mokslinių tyrimų pajėgumams didinti ir leidžiančių sėkmingai teikti paraiškas išorės dotacijoms gauti, sukūrimas yra puikus gerosios praktikos pavyzdys stiprinant gebėjimus ir plėtojant mokslinių tyrimų kokybę, o speciali doktorantų, podoktorantūros stažuotojų ir kviestinių tyrėjų iš užsienio pritraukimo programa svariai prisideda prie institucijos tarptautiškumo didinimo pastangų.

Ekspertai rekomendavo sukurti patikimą studentų ir absolventų kompetencijų vertinimo metodą, didinti studijų programų lankstumą, plėsti individualaus studijų plano metodą, apsvarstyti galimybę rinktis ištęstinę studijų formą ir mišrų mokymąsi tarp darbo vietos ir akademinės aplinkos, sparčiau plėsti doktorantūros mokyklų modelį kitose Universiteto padaliniuose (šiam tikslui turėtų būti visapusiškai pasitelkiamas „Arqus“ aljansas), siūlyti tarptautines magistrantūros ir doktorantūros programas visose srityse, plėsti jungtinių modulių (dalykų) skaičių anglų ir lietuvių kalbų studijų programose ir kiek įmanoma labiau sujungti šias programas. Siekiant tarptautiškumo didinimo tikslų, ekspertų grupė rekomendavo griežtinti taisykles dėl personalo kalbų mokėjimo bei numatyti atitinkamas mokymo galimybes, visus Universiteto bendruomenės narius supažindinti su tarptautinio matomumo svarba savęs suvokimui, pilietiniam ir pasauliniam supratimui, tarpkultūriniam jautrumui, lyderystei ir konkurencingumui.

Įvertinę poveikio regionų ir visos šalies raidai sritį ekspertai akcentavo, kad Universitetas demonstruoja išskirtinį supratimą apie mokslinės komunikacijos svarbą. Pastebėta reikšmingą Universiteto paramą Lietuvos inovacijų ir verslumo ekosistemai per mokslo ir technologijų parkus Saulėtekio slėnyje ir Visoriuose bei abipusį mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Toks tarpsektorinis bendradarbiavimas daro labai didelę įtaką šalies reputacijai tarptautiniuose verslo sluoksniuose. Ekspertai rekomendavo sukurti sistemingą MVG poreikių vertinimo procesą, kuris leistų Universitetui aktyviai formuoti nacionalinę diskusiją dėl įgūdžių plėtojimo programos ir tapti pagrindiniu tęstinio profesinio tobulėjimo teikėju Baltijos regione. Rekomenduota stiprinti partnerystę srityse, kurios yra itin svarbios pramonei ir kuriose Universitetas yra ypač stiprus, pavyzdžiui, finansinių technologijų, lazerių ir lustų technologijos, tvari aplinka, išmanieji miestai ir t. t.

Su Vilniaus universiteto veiklos vertinimo išvadomis ir rekomendacijomis galima susipažinti čia.