Rugsėjo 12 d. Vilniaus universitetas (VU) Paryžiuje pradeda Lietuvos sezoną Prancūzijoje, kartu su Sorbonos universitetu surengdamas išskirtinę konferenciją. Šis renginys pabrėžia svarbų Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą.

Renginio, žyminčio reikšmingą abiejų šalių bendradarbiavimo, startą paskelbs VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko pranešimas „Nuo paskutinės viduramžių karalystės iki modernios demokratijos: Lietuvos kelias į Europą“. Atidaryme pranešimą skaitys ir Sorbonos profesorė Céline Spector „Prigimtinės ir šventos? Žmogaus teisės ir Apšvieta“ („Natural and sacred? Human rights and the Enlightenment“).

Sezono atidarymo renginių maratonui startą užduos abiejų universitetų platų bendradarbiavimą pažyminčios sutarties pasirašymas.

Simpoziumas – Lietuva ir Prancūzija

Rugsėjo 13 d. pranešėjai iš Prancūzijos ir Lietuvos nagrinės abiem šalims svarbius ir atpažįstamus reiškinius. Pagrindinės temos apims Apšvietos epochą, modernybės kultūrą ir vaizduotės vaidmenį joje, taip pat istorinę atmintį, svarbią tiek Lietuvai, tiek Prancūzijai kaip europinių vertybių kūrėjoms. Tarp jų – išskirtiniai VU mokslininkų pranešimai.

Pirmoje sesijoje „Apšvieta ir naujoji politinė kultūra: laisvė, revoliucija, konstitucija“ pranešimus skaitys prof. Jean-Christophe Abramovici, prof. Irena Vaišvilaitė, Istorijos fakulteto dekanė doc. Loreta Skurvydaitė, prof. Christophe Martin, docentas ir filosofijos mokslų daktaras Louis Guerpillon ir VU Filosofijos dekanas prof. Jonas Dagys.

Antroje sesijoje „Modernybė: nuo kultūros iki gyvenimo būdo“ – prof. Kristupas Sabolius, prof. Dalia Satkauskytė, meno istorikė ir parodų kuratorė, prof. Giedrė Jankevičiūtė, šiuolaikinio meno istorijos prof. Valérie Mavridorakis, prof. Danielle Cohen-Levinas, renginio organizatorė prof. Marija Drėmaitė.

Pranešimus trečioje sesijoje „Atminties politika: kultūriniai karai ir atsakomybė už ateitį“ pristatys prof. Luba Jurgenson, prof. Violeta Davoliūtė, VU Filologijos fakulteto dekanas, prof. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Maxime Decout, prof. Clara Royer, politikos sociologė Eglė Rindzevičiūtė.

Visas sesijas moderuos mokslininkai iš Lietuvos.

Lietuvos tyrėjų pranešimai

VU profesorė I. Vaišvilaitė skaitys pranešimą apie Apšvietos idėjų plitimą Lietuvoje, tuo metu turėjusioje bendrą valstybę su Lenkija, atkreipiant dėmesį į Romą – XVIII a. kosmopolitinės ir sparčiai modernizuojamos kultūros centrą.

Istorijos fakulteto dekanė doc. L. Skurvydaitė papasakos apie XVIII a. Apšvietos laikotarpį, kuris išryškino skirtingas Europos universitetų raidos kryptis ir aštriai kėlė universiteto, kaip institucijos, prasmės klausimą: ar Universitetas galėjo rasti savo vietą revoliucijų ir konstitucijų epochoje?

Prof. K. Sabolius pristatys pranešimą apie santykinę vaizduotę. Pasak tyrėjo, ši diskusija atvers kelią intelektualiniam pokalbiui tarp Prancūzijos ir Lietuvos. Prof. D. Satkauskytė pristatys pranešimą „Literatūra, vaizduotė ir modernybės paradoksai“, kuriame aptars tris šiuolaikinius lietuvių autorių romanus, išverstus ir į prancūzų kalbą: Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“  (1989, vertimas į prancūzų k. „Vilnius poker“, 2015), Undinės Radzevičiūtės „Grožio ir blogio biblioteka“ (2020, vertimas į prancūzų k. „La bibliotèque du beau et du mal“, 2024) ir Valdo Papievio „Ėko“ (2021, vertimas į prancūzų k. „Ėko“, 2023 ).

Meno istorikė ir parodų kuratorė, prof. G. Jankevičiūtė pranešime „Lietuva prancūziškame veidrodyje“ analizuos kultūrinį žvilgsnį iš Lietuvos į Prancūziją. Savo ruožtu VU Filologijos fakulteto dekanas, buvęs Lietuvos kultūros ministras prof. M. Kvietkauskas kartu su profesore V. Davoliūte kels diskusiją apie atminties politiką.

Šis renginys yra svarbi dalis Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinio dialogo, siekiančio stiprinti europines vertybes bei istorinių procesų suvokimą.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.