Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė į garbės daktarų sąrašą rugsėjo 20 d. įrašė dar dvi naujas pavardes – VU garbės daktaro vardas iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje suteiktas Vroclavo ekonomikos universiteto (Lenkija) profesoriui ANDRZEJUI GOSPODAROWICZIUI ir Nobelio premijos laureatui, Vokietijos Maxo Plancko biochemijos instituto direktoriui emeritui ir Miuncheno technikos universiteto profesoriui ROBERTUI HUBERIUI.

Ekonomikos fakulteto tarybos pasiūlytas kandidatas į Vilniaus universiteto garbės daktarus – iškilus ekonomistas, Vroclavo ekonomikos universiteto profesorius, Bankininkystės katedros vedėjas, Lenkijos mokslų akademijos Finansų mokslų komiteto pirmininkas Andrzejus Gospodarowiczius. „Profesorių galima apibūdinti kaip asmenį, kuris buvo ir išlieka pagrindiniu efektyvaus mokslinio bendradarbiavimo su Ekonomikos fakultetu garantu“, – pristatydama prof. A. Gospodarowiczių teigė fakulteto dekanė prof. Birutė Galinienė. Jis yra pagrindinis Vilniaus ir Vroclavo universitetų bendradarbiavimo iniciatorius Vroclavo ekonomikos universitete. Bendradarbiavimu su VU Ekonomikos fakultetu profesorius rūpinasi jau nuo 1988 m. VU Ekonomikos fakulteto dėstytojai turėjo galimybę išvykti į mokslines stažuotes, buvo kviečiami dėstyti kaip vizituojantys profesoriai Vroclavo ekonomikos universitete. 1989 m. profesoriaus iniciatyva Vilniaus universitete lankėsi Vroclavo ekonomikos universiteto rektorius su delegacija. 2007 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Aktyvų bendradarbiavimą rodo ir tai, kad kasmet yra organizuojamos mokslinės konferencijos, vykstančios Vroclave arba Vilniuje. Profesorius ypač aktyviai jose dalyvauja kaip iniciatorius ir mokslininkas. Vroclavo ekonomikos universitetas yra vienas iš VU Ekonomikos fakulteto mokslo žurnalo „Ekonomika“ leidėjų, o profesorius A. Gospodarowiczius – jo redakcinės kolegijos narys. VU ekonomistų moksliniai straipsniai sėkmingai publikuojami Vroclavo ekonomikos universiteto leidiniuose, kaip ir kolegų iš Vroclavo – VU mokslo leidiniuose. Per savo mokslinę karjerą profesorius parašė ir publikavo 69 straipsnius, yra 35 knygų autorius ir bendraautoris, jam vadovaujant apginta 18 daktaro disertacijų. Prof. A. Gospodarowiczius yra kelių mokslo žurnalų (tarp jų dviejų VU žurnalų) redakcinių kolegijų narys.

„Suteiktą man titulą doctor honoris causa laikau dideliu apdovanojimu, suteikiančiu man naujas galimybes ir įpareigojančiu toliau plėsti mūsų universiteto ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto bendradarbiavimą. Neabejotinai būsiu Lietuvos mokslo, ypač ekonomikos mokslo, ambasadorius Lenkijoje“, – dėkodamas už pagarbą sakė prof. A. Gospodarowiczius.

Profesorius paminėjo savo lietuviškas šaknis – jo proseneliai kilę iš Lietuvos, o jis pats su šeima yra Lietuvoje atostogavęs. „Bendravimas su lietuviais visuomet jaudino nuoširdumu ir stebino geranoriškumu“, – sakė prof. A. Gospodarowiczius. Savo padėkos kalboje profesorius nevengė kalbėti ir apie šių dienų ekonomines aktualijas – finansų ir ekonomikos krizę, finansų mokslo plėtrą ir naujus šio mokslo aspektus, trumpai supažindino su pagrindinėmis problemomis, kurios jaudina ir domina šiandieninius finansų mokslo specialistus.

Pagerbti naujojo VU garbės daktaro atvyko ir Vroclavo ekonomikos universiteto rektorius prof. Bogusławas Fiedoras.

Garsų pasaulio biochemiką, Nobelio premijos laureatą Robertą Huberį pristatė VU Biotechnologijos instituto direktorius prof. Kęstutis Sasnauskas. Šiam mokslininkui garbės daktaro vardas suteikiamas už jau dešimtmetį palaikomus glaudžius ryšius su Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkais. Prof. R. Huberio laboratorijoje tobulinosi Biotechnologijos instituto Baltymų–nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vadovas prof. Virginijus Šikšnys, profesoriaus doktorantas buvo šiuo metu Biotechnologijos institute dirbantis dr. Saulius Gražulis. Paskatinti prof. R. Huberio, Biotechnologijos instituto mokslininkai pradėjo baltymų molekulių erdvinės struktūros tyrimus. Remdamas šiuos darbus, profesorius institutui padovanojo savo laboratorijos tyrimų įrangą ir aktyviai dalyvavo vykdant bendrus tyrimus.

R. Huberis yra 17 mokslinių draugijų ir mokslo akademijų narys, jam suteikti 38 apdovanojimai, premijos, garbės vardai. 1988 m. kartu su Johannu Deisenhoferiu ir Hartmutu Micheliu biochemikas gavo Nobelio premiją už fotosintezės reakcijos centro erdvinės struktūros nustatymą rentgeno spindulių difrakcijos metodu. Šie rezultatai pirmą kartą leido suprasti, kaip Saulės šviesos energija virsta chemine energija, kurią vėliau naudoja visi gyvieji organizmai Žemėje.

Šiuo metu prof. R. Huberis yra Maxo Plancko biochemijos instituto mokslininkas emeritas, Miuncheno technikos universiteto profesorius, Kardifo universiteto (Jungtinė Karalystė) vizituojantis profesorius, atsakingas už struktūrinės biologijos plėtrą. Jis taip pat atlieka mokslinius tyrimus Duisburgo–Eseno universiteto Medicininės biotechnologijos centre.

„Labai malonu, kad ir mano vardas bus įrašytas į šį puikų Vilniaus universiteto garbės daktarų sąrašą, – dėkodamas už suteiktą garbę sakė prof. R. Huberis. – Aš esu chemikas. 2011 metai – Tarptautiniai chemijos metai. Leiskite man trumpam pabūti chemijos ambasadoriumi šioje auditorijoje.“ Mokslininkas priminė, kad chemija – tai seniausias gamtos mokslas, atsiradęs tada, kai pirmykščiai žmonės iš mineralų ir augalų išskyrė pigmentus, kad galėtų išpaišyti savo kūnus. Ji susijusi su visais gamtos mokslais, netgi su astronomija. O jis pats pradėjo studijuoti chemiją tada, kai dauguma technologijų ir procesų, naudojamų chemijoje šiandien, dar nebuvo žinomi. Ypatingą dėmesį profesorius skyrė šiandieninėms chemijos mokslo problemoms.

Vilniaus universitetas į garbės daktarų sąrašą įrašė 50-ojo garbės daktaro ir pirmojo tarp jų Nobelio premijos laureato prof. R. Huberio pavardę. Tai ypač pažymėjo ir tuo džiaugėsi VU rektorius akad. B. Juodka. „Norėdami būti geru universitetu, mes turime būti mokslo universitetu. Būti mokslo universitetu neįmanoma, jei esi uždaras, jei neturi kontaktų su kitais universitetais ir mokslininkais. Vilniaus universitetas labai didžiuojasi, kad turi gerus santykius su skirtingais Europos, Azijos ir JAV universitetais. Be jūsų mes nebūtume tokie turtingi“, – sakė rektorius.

Abu garbės daktarai buvo apvilkti togomis ir papuošti biretais, kaip išminties ir žmogiškosios vertės simboliais, jiems įteikti garbės daktaro diplomai.

Iškilmėse skambėjo VU akademinio choro „Gaudeamus“ ir vargonininkės Eglės Šeduikytės-Korienės atliekami kūriniai.

Nuo 1979 m. VU garbės daktaro vardas suteiktas 50 įvairių užsienio šalių iškilių mokslininkų ir visuomenės veikėjų, kurie savo darbais prisidėjo prie VU veiklos.