Europos Komisijai paskelbus 2024 m. Marie Skłodowskos-Curie veiksmų programos (MSCA) doktorantūros tinklų kvietimo rezultatus, paaiškėjo, kad Vilniaus universitetas (VU) vykdys keturis finansuojamus projektus, kuriems įgyvendinti jam bus skiriama 1,35 mln. eurų. Iš viso Europos Komisija paskirstys 608,6 mln. eurų 149 projektams, kuriuose bus rengiama daugiau nei 1800 doktorantų – 133 projektai finansuos standartines doktorantūros, 8 – industrines, 8 – jungtines doktorantūros programas. Ankstesniais metais pagal šią programą buvo paskirta 443 mln. eurų 128 doktorantūros projektams, įdarbinusiems 1900 doktorantų.

Vienas iš VU sėkmingųjų – VU Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVAF) profesorės Jūratės Jaraitės-Kažukauskės koordinuojamas projektas „ENERPOL“ (angl. Using smart contracts and policies to reduce energy-related risk and inequality among households). Projekte jungiamos tokios disciplinos kaip operacijų tyrimai, ekonomika ir energetikos studijos. „ENERPOL“ koordinatorius – Norvegijos ekonomikos mokykla (NHH), konsorciumą sudaro partneriai iš devynių Europos šalių: Norvegijos, Suomijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Lietuvos. Projektas taip pat vienija 16 neakademinių organizacijų, tarp jų – energetikos įmonės, reguliuojančios institucijos ir analitiniai centrai. Partnerystė užtikrina prieigą prie unikalių duomenų, leidžiančių susieti namų ūkių pajamas, turtą ir energijos vartojimo įpročius. Projekto metu planuojama įdarbinti 13 doktorantų, VU EVAF – du iš jų.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento Mažvydo Jastramskio vykdomo projekto „SOCIAL“ (angl. Sociology of Authoritarian Law: Insights from Central Asia) dėmesio centre – teisės funkcionavimas autoritariniuose režimuose, ypač Vidurinės Azijos valstybėse. Lundo universiteto koordinuojamame projekte dalyvaus 14 universitetų iš Europos ir Kanados, kaip asocijuotosios partnerės įtrauktos institucijos iš Uzbekistano, Tadžikistano, Kazachstano, Kirgizijos ir Japonijos. Projekte dirbs 15 doktorantų, vienas iš jų – VU TSPMI.

Gyvybės mokslų centre (GMC) docentės Ramunės Grikšienės kuruojamas projektas „MenoBrain“ (Brain Health in Menopausal Women) skirtas tyrinėti, kaip menopauzės metu vykstantys hormoniniai pokyčiai veikia moterų smegenis, pažintines funkcijas, emocijas. Tai tema, kuriai iki šiol trūko tyrėjų dėmesio, nors prognozuojama, kad iki 2030 m. menopauzės laikotarpį išgyvenančių moterų skaičius pasaulyje išaugs iki 1,2 milijardo. Projektas siekia parengti 15 doktorantų, du iš jų – VU GMC, kurie dirbs tarptautiniame tinkle, vienijančiame 20 organizacijų iš 11 šalių: Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Švedijos, Suomijos, Austrijos, Ispanijos, Vengrijos, Liuksemburgo ir Lietuvos. Tyrimai apims pažangius neurovaizdinimo metodus (MRI, DTI, PET, EEG), žarnyno mikrobiotos ir smegenų sąveikos analizę, skaitmeninius senėjimo modelius (BrainAGE), nagrinės ir intervencijų – tokių kaip menopauzės hormonų terapija – poveikį pažinimo funkcijoms ir sveikam senėjimui.

Ketvirtajame projekte „UNLIMITED“ (angl. Understanding Lipid Immunometabolism To Treat Disease) VU dalyvaus kaip asocijuotasis partneris. Jame bus tiriami lipidų apykaitos ir imuninės sistemos sąveikos mechanizmai, siekiant gilinti supratimą apie sudėtingus procesus, susijusius su vėžiu, autoimuniniais bei metaboliniais sutrikimais. Projekte dalyvaus 15 doktorantų, kurie dirbs tarpdisciplinėje aplinkoje ir taikys pažangiausias technologijas – vienaląstelius tyrimus, CRISPR-Cas9, multiomikos metodus ir erdvinę metabolomiką. Taip ugdoma nauja tyrėjų karta, gebėsianti prisidėti prie inovatyvių sprendimų imuninių ligų srityje.

2024 m. kvietime sėkmės rodiklis siekė vos 10,6 proc. (2023 m. – 12 proc.), tad rezultatai VU yra ypač palankūs – iš 15 pateiktų paraiškų net 4 pateko į finansuojamųjų sąrašą, o dar 6 peržengė slenkstinį balą ir galės būti teikiamos pakartotinai šių metų kvietime. 2023 m. MSCA DN kvietimui VU teikė 9 paraiškas, iš kurių vienas projektas – „TeraIBs“ (angl. Terahertz Integrated Biosensing from molecular, vesicular to the cellular and tissue level) – gavo finansavimą ir yra vykdomas Fizikos fakulteto (FF) mokslininkų.

Dar vienas šiuo metu taip pat VU FF vykdomas MSCA doktorantūros tinklų projektas – tai „PhotoCaM: Photosynthetic Antennas in a Computational Microscope: Training a new generation of computational scientists“. Jame dalyvauja 12 partnerių iš Vokietijos, Graikijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Lietuvos, Lenkijos, Austrijos ir Prancūzijos.

MSCA doktorantūros tinklai – viena prestižiškiausių Europos Komisijos programų, finansuojanti tarptautines, tarpdisciplinines ir tarpsektorines doktorantūros studijas ir tyrimus. Šios veiklos skirtos aukštos kvalifikacijos tyrėjams rengti ir mokslo pažangai bei inovacijoms skatinti visoje Europoje.

2025 m. kvietimas teikti MSCA doktorantūros tinklų paraiškas jau paskelbtas ir galios iki lapkričio 25 d. Jam skirta informacinė diena bus surengta 2025 m. birželio 24 d.

2025 m. balandžio 8 d. įvyko specialus renginys, skirtas būtent šiai veiklai – MSCA Doctoral Networks. Jis buvo organizuotas kartu su Latvijos, Lenkijos ir Slovakijos nacionaliniais kontaktiniais asmenimis savaitės renginių ciklo „MSCA Week 2025“ metu.

Renginio įrašą galite pažiūrėti čia. Skaidrės – čia.

Norintieji teikti paraiškas kviečiami kreiptis el. paštu research@cr.vu.lt.