Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto Senatas patvirtino Tarptautiškumo stiprinimo strategiją. Siekiama pagerinti universiteto pozicijas europinėje aukštojo mokslo erdvėje, suteikti jo veiklai daugiau internacionalizacijos aspektų. Tokia strategija tampa atsaku į naujųjų laikų iššūkius, su kuriais Vilniaus universitetas susiduria jau šiandien.

„Internacionalizacijos aspektai yra įvairūs. Pasaulis globalizuojasi ir Lietuva jau niekada nebebus uždara valstybė, gyvenanti kaip kokia salelė – atskirai. Todėl mes irgi turime veikti šių pokyčių kontekste“, – teigia VU tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus.

VU ir švietimas be sienų

Pastaruoju metu vis labiau stiprėja „švietimo be sienų“ koncepcija. Pasak R. Vaitkaus, anksčiau švietimas buvo vertinamas kaip nacionalinis ar net regioninis reiškinys, tačiau šiandien jis jau yra įgijęs tarpnacionalinį pobūdį. Kaip tokios tendencijos pavyzdį galima pateikti 2004 m. Europos Sąjungos ministrų susitarimą apie bendrą tam tikrų šios srities kriterijų laikymąsi. „Tokių kriterijų yra keletas – sutarta, kiek turėtų būti baigusių vidurinį mokslą žmonių, kiek turėtų būti stojančiųjų į inžinerinius mokslus žmonių, taip pat sutarta dėl kokybės kriterijų“, – sako R. Vaitkus.

Švietimas patiria ir kitokių pokyčių. Šiandien galima kalbėti apie „transnacionalinio švietimo“ pavyzdžius, kada vienos šalies sukurta patirtis perkeliama į kitos šalies erdvę. Šalia to yra ir virtualaus mokymosi galimybės. „Mes kalbame, kad galima dvejopa internacionalizacija – arba užsienyje, t. y. kai žmonės važiuoja į kitą šalį ir ko nors išmoksta, ką nors studijuoja, arba namie, kai užsienyje įgyta patirtis perkeliama į nacionalinę erdvę“, – sako R. Vaitkus.

Svarbus internacionalizacijos veiksnys yra tas, kad visos Europos Sąjungos aukštosios mokyklos dalyvauja Bolonijos procese, kurio tikslas yra sukurti bendrą europinę aukštojo mokslo erdvę. Padaryti tai įsipareigota iki 2010 m. Tam buvo numatytos konkrečios priemonės – vienodos laipsnių ir akademinių pažymų sistemos sukūrimas ir naudojimas, europinės kreditų įskaitymo ir kaupimo sistemos įdiegimas, pedagogų ir studentų mobilumo rėmimas, studijų kokybės gerinimas. Tarp Bolonijos proceso priemonių taip pat numatomas tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas per integruotas studijas, stažuotes, mokslo ir meno programas. Svarbią vietą šiame procese užima studijų sąsajų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis stiprinimas, doktorantūros studijų plėtra. Pasak R. Vaitkaus, visos šios priemonės Vilniaus universitete jau yra sėkmingai įgyvendinamos.

Dalyvavimas reitinge – matomumas pasaulyje

Vilniaus universitetas vienintelis iš Baltijos šalių universitetų paminėtas pasaulinio masto „Time Higher Education – QS“ reitinge. Čia jis pagal vertinimo rezultatus su kitais universitetais pasidalijo 501-600 vietą. Tarp Europos universitetų VU užima 224-268 vietą. Užsienio dėstytojų skaičius, kuris kotiruojamas rengiant reitingą, Vilniaus universitete yra labai mažas – šiuo metu pagal darbo sutartis dirba tik 26 dėstytojai iš užsienio. „Savaime suprantama, kad šio skaičiaus augimas duotų mums ir geresnį reitingą“, – pažymi R. Vaitkus. Pagerinti universiteto padėtį reitinge galėtų ir kiti internacionalizacijos veiksniai.
Pats patekimo į tarptautinį reitingą faktas svarbus tuo, kad universitetas tampa matomas pasaulyje. „Daug kas ieškodamas vietos, kur galėtų Europoje studijuoti, atsiverčia „Time Higher Education – QS“ reitingo tinklalapį. Toks žmogus gali pastebėti, kad mūsų universitetas vienintelis iš Baltijos šalių universitetų yra įtrauktas į šį reitingą. Kartu įdėtas ir universiteto aprašymas. Jau vien informacijos pateikimas tokiame tinklalapyje yra didelis laimėjimas“, – mano R. Vaitkus.

Tarptautinės sutartys – labiau kiekybė nei kokybė

VU yra įvairių tarptautinių asociacijų ir tinklų narys. Mūsų aukštoji mokykla pirma iš visų Lietuvos universitetų dar 1991 m. pasirašė Didžiąją Europos universitetų chartiją. Įspūdingai atrodo ir Vilniaus universiteto dvišalio bendradarbiavimo sutarčių su kitais universitetais skaičius. Šiuo metu Vilniaus universitetas turi 93 tokias sutartis su 32 šalių universitetais. Didžiausia dalis jų pasirašyta su Europos Sąjungos šalių universitetais. Tačiau didelis sutarčių skaičius dar nerodo jų kokybės. Pasak R. Vaitkaus, iš šių sutarčių tik 17 galima būtų pavadinti aktyviai vykdomomis sutartimis, 33 sutartys vykdomos pasyviai, o net 51 sutartis apskritai nevykdoma.
Kiek geresnė situacija su ERASMUS mainų programos sutartimis. Šiais – 2008-2009 mokslo metais vykdomos 428 tokios sutartys su 264 Europos universitetais. Šis skaičius kasmet auga, tačiau skirtinguose fakultetuose bendradarbiavimo aktyvumas nevienodas. Aktyviausi Filologijos, Ekonomikos, Gamtos mokslų fakultetai, pasyviausi Chemijos, Fizikos fakultetai ir įvairūs VU studijų centrai.

Pagal ERASMUS mainų programą Vilniaus universitetas aktyviausiai bendradarbiauja su Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos universitetais. R. Vaitkus pažymėjo, kad VU tarptautiškumo pozicijas galėtų pagerinti aktyvesnis ERASMUS sutarčių ir su kitomis šalimis – pavyzdžiui, su Didžiąja Britanija (2008-2009 studijų metais su ja buvo vykdytos vos 8 ERASMUS sutartys) – pasirašymas.

Akademinis mobilumas – iki tarptautinių standartų dar toli

Akademinis mobilumas yra svarbus bet kuriai aukštajai mokyklai. Vilniaus universitete susirūpinti pirmiausia verčia dėstytojų mobilumo rodikliai. 2007-2008 mokslo metais dėstytojų, išvykusių pagal mainų programas į kitas aukštąsias mokyklas, buvo vos 54. Galima būtų pažymėti, kad per pastaruosius aštuonerius metus dėstytojų mobilumo rodikliai pagerėjo, tačiau jie vis tiek kelia rūpestį. „Iš 1700 dirbančių VU dėstytojų 54 sudaro tikrai labai mažą procentą“, – apgailestauja R. Vaitkus. Jis pažymėjo, kad kai kurių fakultetų dėstytojų mobilumo rodiklis net blogėja. 2007-2008 mokslo metais mažiau dėstytojų negu 2006-2007-aisiais išvyko iš Kauno humanitarinio, Gamtos mokslų ir Istorijos fakultetų.

R. Vaitkus yra įsitikinęs, kad tai, ar universitetas gyvena internacionalizavimo dvasia, ar ne, parodo atvykusių į jį iš užsienio studentų skaičius. Pagal ERASMUS ir kitas studijų mainų programas į Vilniaus universitetą šių mokslo metų pradžioje yra atvykę 242 studentai. „Mes turime ir 185 studentus užsieniečius, kurie mokosi pas mus jau siekdami Vilniaus universiteto diplomo“, – pažymi R. Vaitkus. Pasak prorektoriaus, studentų iš užsienio pritraukimas į Vilniaus universitetą yra labai svarbus darbo baras. „Tarptautiniai studentai gali būti mums savotiškas išsigelbėjimo šaltinis, atsižvelgiant į mūsų šalies demografinę situaciją. Žiūrint į gimstamumo dinamiką aišku, kad su kiekvienais metais potencialių studentų skaičius mažės. Nereikia pamiršti, jog studentai iš ne ES šalių atneša į universitetą pinigus. Todėl internacionalizavimas gali tapti lėšų, kurios dėl objektyvių priežasčių negali atsirasti Lietuvoje, paieškos šaltiniu“, – mano R. Vaitkus.

Studentai iš užsienio gali būti ir svarbus ekonomikos skatinimo veiksnys. Pavyzdžiui, Australijai tarptautiniai studentai atneša ketvirtadalį nacionalinio eksporto pajamų. 2007 m. Australijos universitetai šitaip gavo apie 26,4 mlrd. litų. „Čia yra jau nebe vieno universiteto verslas – tai šalies verslas. Studentai iš svetur ne tik mokosi – jie gyvena, keliauja, kitais būdais leidžia pinigus. Tai yra vienas šalies vystymosi aspektų, todėl trečiųjų šalių studentai yra naudingi“, – pabrėžia R. Vaitkus.

Verčia susimąstyti ir Didžiosios Britanijos pavyzdys. Užsienio studentų skaičius pagal dydį į Vilniaus universitetą panašiose aukštosiose mokyklose svyruoja nuo 5,5 iki 8 tūkst. „Tokius skaičius sunku lyginti su mūsų turimais 185 studentais. Mes net į tą pusę nejudame“, – apgailestauja R. Vaitkus. Prorektorius pažymi, kad tokį ryškų atsilikimą reikėtų mažinti.

Vienas svarbiausių dalykų, pritraukiant tarptautinius studentus, yra tarptautinės studijų programos, kuriomis Vilniaus universitetas taip pat kol kas negali pasipuikuoti. Universitetas turi 2 jungtines magistro programas su užsienio partneriais ir 4 tarptautines magistro programas. Pagal šiuos rodiklius jis pralaimi kai kurioms kitoms Lietuvos aukštosioms mokykloms. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas turi 1 jungtinę magistro programą su užsienio partneriais ir 7 tarptautines magistro programas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas studentams siūlo 2 dvigubo laipsnio magistro programas, 3 tarptautines magistro programas ir net 7 bakalauro tarptautines programas. Labai aktyvus šiuo klausimu yra ir Mykolo Romerio universitetas. Jis turi 1 jungtinę magistro programą su užsienio partneriais, net 11 tarptautinių magistro programų ir 3 tarptautines bakalauro programas.

Ką daryti?

Pasak R. Vaitkaus, dabar internacionalizacijos kelyje Vilniaus universiteto laukia svarbūs uždaviniai. Vienas iš šių uždavinių yra padidinti užsieniečių, studijuojančių Vilniaus universitete, skaičių. R. Vaitkaus manymu, čia ypatingą dėmesį reikėtų skirti ne tik pirmosios ir antrosios pakopos studijoms, bet ir doktorantūrai. „Tai yra ne vien mūsų, bet ir šalies problema. Būtų labai gerai, jei atsirastų doktorantų stipendijos čia studijuoti atvykstantiems užsieniečiams. Jei mes turėtume nors dešimt tokių stipendijų, situacija pasikeistų. Mes galėtume jiems skelbti konkursą ir priimti pačius gabiausius. Kol kas gi užsieniečiai, norintys studijuoti pas mus doktorantūroje, turi patys už viską susimokėti“, – pažymi jis. Prorektoriaus teigimu, reikėtų gerinti bendras gyvenimo sąlygas užsieniečiams. „Gal kartais atrodo, kad tai smulkmenos, bet jos yra labai svarbios“, – pabrėžia R. Vaitkus.

Gerinant dėstytojų mobilumą, R. Vaitkaus manymu, svarbu pertvarkyti studijų sistemą, pereiti prie studijų modulių, kai dalykai dėstomi koncentruotai per trumpą laiką. Be to, pritraukiant dėstytojus iš užsienio į Vilniaus universitetą verta plačiau naudoti ir asmeninius universiteto darbuotojų kontaktus, naudotis studijų ir mokslo tinklų teikiamomis galimybėmis. „Dažniausiai, kai esama kokių nors bendrų projektų, bendrų kontaktų, tai sudaro sąlygas ir intensyvesniems mainams“, – pažymi R. Vaitkus. Prie šios temos galima priskirti ir bendrojo mokslinio bendradarbiavimo plėtrą. Prorektorius pabrėžia, kad reikėtų intensyviau skatinti dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir ypač Vilniaus universiteto mokslinių grupių veiklą plėtojant Europos Sąjungos mokslinę erdvę. Pažymėtina, kad daug priemonių, skatinančių tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, yra numatyta Vilniaus universiteto 2007-2013 metų strateginės veiklos plane.

Labai svarbus yra ir informacijos veiksnys. R. Vaitkus pažymi, kad daugiau dėmesio turėtų būti suteikta informacijos apie Vilniaus universitetą sklaidai. Prorektorius mano, jog universiteto tinklalapio informacija turėtų būti orientuota į visų pakopų studentų iš užsienio priėmimą. Siekdamas kuo plačiau skleisti informaciją apie save ir studijų galimybes, Vilniaus universitetas turėtų aktyviau dalyvauti tarptautiniuose reitingavimuose, taip pat aktyviai vykdyti nusibrėžtą studijų marketingo politiką, dalyvauti tarptautinėse studijų mugėse. „Mes turime patys pritraukti studentus ir dėstytojus iš užsienio, o ne tikėtis, kad atsiras entuziastų, kurie savo iniciatyva atras mūsų universitetą“, – apibendrina R. Vaitkus.