Pirmadienį MO muziejuje vykusiame inauguraciniame renginyje Vilniaus universitetas (VU) oficialiai pakviestas dalyvauti Valstybės pažangos strategijos kūrimo darbuose. Ši strategija sieks numatyti Lietuvos vystymosi gaires iki 2050 metų.
Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ pradžios renginyje buvo kalbama ir diskutuojama apie tai, kodėl reikia mąstyti apie valstybės ateitį, kaip suprasti pažangą ir kokia galėtų būti Lietuvos ateities vizija.
VU rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas pasidžiaugė, kad tai vienas iš ženklų, jog valstybė atsiliepia į kvietimą plačiau įtraukti akademinę bendruomenę į Lietuvos ateičiai itin svarbių procesų priėmimą.
„Jei universitetą suprantame kaip instituciją, kuri ugdo šalies socialinį, politinį, kultūrinį elitą, plėtoja aukščiausio lygio tyrimus ir savo akademine kompetencija veikia viešąją nuomonę bei sprendimų priėmimą, tuomet tas vaidmuo yra esminis. Mokslas turi didelį visuomeninį poveikį, o mokslininkai natūraliai jiems priskiriamą autoritetą. Tad kur, jei ne universitete, reikėtų ieškoti geriausių idėjų valstybės raidos programai?“ – savo kalboje retoriškai klausė VU rektorius.
VU prisidės ne tik organizuodamas strategijai rengti būtinas diskusijas, bet ir pateikdamas akademinę kritiką bei pastabas, stebėdamas ir vertindamas ateities plano Lietuvai kūrimo darbą.
Inauguraciniame renginyje kalbą apie pažangos sąvoką sakęs VU Filosofijos fakulteto docentas Jonas Dagys pabrėžė, kad pokytis be išankstinio sumanymo bus tik atsitiktinumas.
„Pokytis, turėdamas temporalinę dimensiją, numato galimybę pokytį vertinti iš skirtingų perspektyvų. Pažangą visada lengviau vertinti retrospektyviai, žvelgiant į praeitį, nei į ateitį. Juk pažangos kriterijai irgi gali keistis laike. Bene žymiausias lietuvių logikas prof. Romanas Plečkaitis sakydavo: „Ateitis visuomet yra tik tikėtina.“ Tai, kas atrodo kaip pažanga ją planuojant, gali atrodyti visai kitaip po savaitės ar net po metų“, – pabrėžė doc. J. Dagys.
Į Lietuvos ateities projektavimą įtraukdama jos ateičiai neabejingus piliečius, akademinę bendruomenę ir įvairias asocijuotas grupes, taip pat bendradarbiaudama su Seimu, Vyriausybė yra užsibrėžusi iki 2023 m. pavasario sesijos pradžios parengti ir parlamentui pateikti ilgalaikės strategijos „Lietuva 2050“ dokumentą.
„Šiame kelyje į ateities Lietuvos projektą Vyriausybė rimtos metodologinės, organizacinės ir kūrybinės paspirties tikisi iš ateities įžvalgas plėtojančių Seimo Ateities komiteto, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir Vilniaus universiteto, taip pat iš naujai sudaromos Vyriausybės patariamosios komisijos – Valstybės pažangos tarybos“, – skelbiama Vyriausybės pranešime.
Komentarų: 1
2021-10-28 18:15
Kas be ko“Pažangą visada lengviau vertinti retrospektyviai, žvelgiant į praeitį, nei į ateitį.” Taigi taigi… tad būtų labai pravartu, jei prieš imantis kurti naują strategiją, ta pati arba kita darbo grupė, pamėgintų nuodugniai įvertinti, kokiu laipsniu pavyko įgyvendinti anksčiau kurtas ir iškilmingai patvirtintas strategijas: valstybės pažangos, atskirų sektorių (ūkio, energetikos, švietimo, socialinės apsaugos ir kt.).
Paaiškėtų, kiek realios prasmėss ir naudos (ne tik jų kūrėjams) davė tos strategijos.