Šiais metais mokyklų abiturientai galės stoti į naują ketverių metų branduolinės energetikos fizikos programą.

Kaip nurodoma, šios programos tikslas yra parengti aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos fizikos specialistus, gerai išmanančius atomo branduolio fiziką, neutronų fiziką, branduolinių reaktorių fiziką, radiacinę chemiją, radiacinę ekologiją ir t. t. Jiems taip pat bus suteiktos universitetiniam išsilavinimui būtinos socialinių bei humanitarinių mokslų žinios. Ši programa atsirado kaip atsakas į naujuosius poreikius ir iššūkius. Šiemet į šią programą planuojama priimti ne daugiau kaip 30 abiturientų, nedidinant bendrojo VU Fizikos fakulteto studentų skaičiaus (vietos naujos programos studentams bus paimtos iš kitų, mažiau populiarių, programų).

Realus poreikis

Pasak Branduolinės energetikos fizikos programos parengimo komiteto pirmininko prof. habil. dr. Liudviko Kimčio, šios programos atsiradimą lėmė realus specialistų poreikis. Dar praėjusiais metais Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti Nacionalinės branduolinės energetikos specialistų rengimo programos ir jos įgyvendinimo priemonių projektus. Be to, VU branduolinės energetikos fizikos programos būtinumą ir atitinkamų specialistų poreikį patvirtino AB „Lietuvos energija”, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra ir Fizikos institutas.

Prof. L. Kimčio teigimu, programa parengta ir pristatyta sklandžiai. „Neužsiiminėjome saviveikla, turėjome oficialius raštus, kurie mus įpareigojo rengti tokio pobūdžio programą. Programai buvo pritarta VU Senate, paskui, praėjusių metų spalio mėnesį, mes ją nusiuntėme į Studijų kokybės vertinimo centrą, o šių metų balandį gavome atsakymą, kad centras rekomenduoja Švietimo ir mokslo ministerijai šią programą registruoti”, – pasakojo jis.

Specialistai dirbti atominėje elektrinėje Lietuvoje buvo rengiami ir anksčiau, tačiau jiems reikėjo nueiti gana sudėtingą kelią. Tokius inžinerinio profilio specialistus, kurie adaptuojami dirbti Ignalinos atominėje elektrinėje, rengia Kauno technologijos universitetas. Tačiau KTU jieneįgyja galutinės specializacijos ir yra priversti tęsti studijas Obninsko atominės energijos institute Rusijoje. Dirbti su jėgainės valdymo procesais jiems leidžiama tik po papildomų mokymų Ignalinos elektrinės mokymo centre. Tačiau, pasak L. Kimčio, į visa tai Vilniaus universitetas nepretenduoja. „Mes kol kas pretenduojame tik į fizikinę dalį, kuri kontroliuos procesų eigą, kontroliuos aplinkosauginę taršą. Reikia nemažai specialistų ir jėgainės infrastruktūros institucijoms”, – pabrėžia L. Kimtys.

Ateityje ir magistrantūra

Kaip pažymi programos kūrėjai, po branduolinės energetikos fizikos studijų jaunieji specialistai bus įsisavinę fizikinį mąstymo būdą, gerai susipažinę su branduolinės energetikos fizikos pagrindais, turės reikiamus praktinių problemų sprendimo įgūdžius, reikalingus darbui naujoje branduolinėje elektrinėje ir branduolinės energetikos infrastruktūros institucijose. Visiems, kas pasirinks šią programą, gera naujiena yra ta, kad Lietuvoje, pastačius naująją branduolinę jėgainę, prognozuojamas didelis tokių specialistų poreikis.

Greitai Vilniaus universitete planuojama sukurti ir atitinkamą magistrantūros programą. Kaip teigia L. Kimtys, programa bus pradėta rengti po to, kai taps žinoma, koks reaktorius veiks naujoje branduolinėje jėgainėje. Jis taip pat pažymėjo, kad VU sieks užmegzti kuo glaudesnius ryšius su tos šalies aukštosiomis mokyklomis, kurios reaktorius bus pasirinktas. Taip numatoma kryptingai orientuoti magistrantūros programą į atitinkamą reaktoriaus tipą.

L. Kimtys optimistiškai žiūri į branduolinės energetikos Lietuvoje perspektyvas ir į galimybę bendradarbiauti su užsienio partneriais. Jau dabar numatoma, kad gabiausi branduolinės energetikos fizikos programos studentai bus siunčiami gilinti žinių į užsienio mokslo centrus Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje ir kitur. Be to, baigę bakalauro studijas šios programos studentai galės ne tik tęsti mokslus VU, bet ir bandyti įstoti į magistrantūrą užsienyje. Pasak L. Kimčio, jau šiandien aišku, kad baigusieji branduolinės energetikos fizikos programą Vilniaus universitete bus laukiami Švedijoje – jie galės stoti į Karališkojo technologijų instituto branduolinės energijos inžinerijos magistrantūrą.

Branduolinės energetikos bijoti nereikia

L. Kimtys džiaugiasi, kad jau dabar jaučiamas susidomėjimas branduolinės energetikos fizikos programa. Gali būti, kad tam daro įtaką ir plačiai ne tik tarp valdžios vyrų, bet ir visuomenėje aptarinėjamas branduolinės energetikos aktualumas. Ne paslaptis, kad į branduolinę energetiką po Černobylio katastrofos buvo žiūrima kaip į baidyklę. Tačiau, pasak L. Kimčio, tokie laikai jau praėjo. „Visoje Europoje planuojamos naujų branduolinių elektrinių statybos. Rusija per artimiausius 20 metų yra užsibrėžusi tikslą pastatyti apie 26 jėgaines. Kalbama apie atominės elektrinės statybas ir kaimyninėje Kaliningrado srityje. Branduolinė energetika populiari Europos Sąjungoje – gal tik Vokietija laikosi atokiau nuo šių procesų, o Prancūzija, pavyzdžiui, yra visa nusėta branduolinėmis jėgainėmis”, – aiškina jis.

L. Kimčio manymu, bijoti Černobylio katastrofos pasikartojimo nevertėtų. Jis pabrėžia, kad per pastaruosius dešimtmečius labai daug buvo padaryta branduolinių jėgainių saugumo užtikrinimo srityje. „Nors iki galo nebuvo atskleistos visos įvykių detalės, manytina, kad Černobylyje katastrofos priežastimi tapo žmogiškasis faktorius. Buvo atliekamas kažkoks bandymas, kažkas buvo neapgalvota. Lietuvos atominėje jėgainėje jokie bandymai neatliekami”, – teigia L. Kimtys.

Pokalbis apie branduolinę energetiką ypač aktualus atsižvelgiant į kitų energijos išteklių ribotumą. L. Kimtys įsitikinęs, kad ateityje suteikti tokį energijos kiekį, be kurio žmogus jau neįsivaizduoja savo gyvenimo, galės tik branduolinės jėgainės. „Be to, tai vienas iš švariausių energijos gavimo būdų”, – pabrėžia jis.