Europos „lazerių mokykla“ – puslaidininkių technologijų milžine vadinama Lietuva yra ne tik jų gamintoja. Daugiau nei 60 lazerių įmonių konkuruoja tarpusavyje šioje vos 2,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, Lietuva yra lyderė ultratrumpųjų impulsų lazerių srityje.
Ši publikacija yra portalo „The JoongAng“ originalus kūrinys. Publikacijos autorius – Tae-wook Kim (kim.taewook@joongang.co.kr).
Man nusileidus Vilniuje, Lietuvos sostinėje, esančioje už 12 valandų kelio nuo tarptautinio Inčono (angl. Incheon) oro uosto, pirmas dalykas, kurį pamačiau, buvo nedidelis oro uostas. Sostinė – ramus miestas su vėjo malūnais, kuris, atrodo, galėtų būti aprašytas Cervanteso romane „Don Kichotas“. Kelionė autobusu iš oro uosto į viešbutį kainavo 1 eurą (apie 1400 vonų). Sumokėjęs įlipau į autobusą. Buvo nostalgiška, tarsi scenoje iš vaikystės. Vilnius, Lietuvos sostinė, buvo tarsi paveikslėlis iš pasakos. Miestas buvo toks ramus, kad Don Kichotas puikiai įsilietų į jį net jodamas ant žirgo. Priešingai nei autobusai Seule, čia, palei upę, jie riedėjo tyliai.
Lietuvoje, vos 2,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, taikomos vienos pažangiausių pasaulio technologijų. Pagrindiniai žaidėjai jos rinkoje yra lazerių įmonės. Didžiausias lazerių privalumas yra tikslumas apdorojant. Lietuvai priklauso pusė pasaulinės pikosekundinių (trilijoninės sekundės dalys) lazerių rinkos. Lazeriai yra nepakeičiama technologija puslaidininkių gamyboje. Beje, P. Korėjos įmonės taip pat naudoja itin trumpų impulsų lazerius iš Lietuvos. Puslaidininkių gamybai reikalingos lazerinio apdirbimo mašinos pagal impulsų trukmę skirstomos į nanosekundinių impulsų lazerius ir itin trumpų impulsų lazerius. Prie itin trumpų impulsų lazerių priskiriami pikosekundiniai ir femtosekundiniai (1 trilijoninė sekundės dalis) lazeriai. Itin trumpų impulsų lazerių privalumas yra tas, kad, lyginant su nanosekundinių impulsų lazeriais, jais galima daug tiksliau apdoroti duomenis.
Viena iš pirmaujančių Lietuvos bendrovių „Teltonika“ taip pat naudoja lietuviškas lazerių technologijas. Daiktų interneto rinkos lyderė praėjusiais metais pateko į spaudos antraštes, kai paskelbė, kad bendradarbiauja su Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutu (ITRI) kurdama puslaidininkių technologiją. Bendrovė pasiskelbė galinti licencijuoti ITRI sukurtą puslaidininkių gamybos technologiją ir prietaisus. Tąkart užsienio žiniasklaida spėjo, kad Lietuva netrukus bus ir puslaidininkių gamintoja, o ne tik lazerinių technologijų tiekėja.
Puslaidininkių klausimu Taivano vyriausybė – vieninga
Kaip atrodo pirmaujanti Lietuvos daiktų interneto bendrovė? Atvykus prie įvažiavimo į „Teltonika“ centrinį biurą, esantį per 10 minučių kelio automobiliu nuo Vilniaus centro, mane pasitinka įspūdingas pastatas. Kitapus gatvės matyti dar tik statomo didelio pastato sienos.
„Planuojame investuoti 500 mln. eurų ir pastatyti puslaidininkių gamyklą, kurios plotas sieks 50 000 kvadratinių metrų“, – aprodydamas pastatą pasakoja Viačeslavas Jaroševičius, „Teltonika“ plėtros Azijos regione vadovas.
„Mūsų plėtros tempai nesuspėja su paklausa, – sako V. Jaroševičius. – „Teltonikos“ augimą lemia nuolat auganti puslaidininkinių lazerių paklausa.“
Viačeslav Jaroševič, „Teltonika Asia“ vadovas. Kim Tae-wook nuotr.
„Techninio bendradarbiavimo sutartį su ITRI sudaro trys pagrindiniai etapai“, – sako jis. „Praėjusiais metais užbaigėme pirmąjį – galimybių analizę. Tai puslaidininkių projektavimo, gamybos, surinkimo, bandymo ir maitinimo modulių gamybos analizavimas“, – aiškino V. Jaroševičius.
Jis dar kartą patvirtino, kad galutinis „Teltonikos“ tikslas – ne tik teikti lazerių technologijas, bet ir patiems gaminti puslaidininkius.
Neseniai įvykusio Lietuvos ir Taivano vyriausybių susibičiuliavimo negalima aiškinti nepaminėjus „Teltonikos“ ir ITRI bendradarbiavimo. Šiuo metu Vilniuje veikia ne Taipėjaus, o Taivaniečių atstovybė. Pekinas griežtai paprieštaravo šiam žingsniui, teigdamas, kad taip pažeidžiamas „vienos Kinijos“ principas, todėl 2021 m. lapkritį sumenkino diplomatinių santykių su Lietuva statusą nuo ambasadoriaus iki ambasadoriaus pavaduotojo.
Šiuo metu „Teltonikos“ ir ITRI sutarties vertė siekia 14 mln. eurų. 10 mln. eurų iš šios sumos finansuos Taivano užsienio reikalų ministerija, o 4 mln. eurų – „Teltonika“. Abi šalys yra parengusios išsamius planus dėl keturių projektų, įskaitant puslaidininkių projektavimą, gamybą, surinkimą bei bandymus ir maitinimo modulių gamybą. Tai paskatino spėliones apie galimą Lietuvos ir Taivano puslaidininkių aljansą, panašų į „Chip 4“ (Korėja, JAV, Japonija ir Taivanas).
Vilniaus universitetas – pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo pavyzdys
Toliau lankiausi įmonėje „Light Conversion“, dažnai vadinamoje Lietuvos lazerių milžine.
„Light Conversion“ buvo įkurta 1994 m. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre“, – pasakojo Martynas Barkauskas, sėdėdamas priešais mane pirmame įmonės pastato aukšte, informacinėje zonoje.
Kartu su kita Lietuvos įmone „Ekspla“, kuri veiklą pradėjo prieš 30 metų Vilniaus universiteto laboratorijoje, „Light Conversion“ yra pasaulinės femtosekundinių lazerių rinkos lyderė. PHAROS femtosekundinis lazeris yra pagrindinis „Light Conversion“ vėliavnešys.
Išėjęs pro paradines įmonės duris ir patraukiau į Vilniaus universitetą. Man buvo smalsu pamatyti, kaip atrodo universiteto Lazerinių tyrimų centras (LTC), kuriame buvo įkurta pasaulinio lygio lazerių įmonė. Vilniaus universitetas yra vienas prestižiškiausių universitetų Lietuvoje ir Vidurio bei Rytų Europoje. Svarbu paminėti, kad 1982 m. įkurtas Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras yra „lazerių mokykla“, išugdžiusi daugybę lazerių technikų ir inžinierių.
Prof. Vytautas Jukna (kairėje) ir prof. Dalia Kaškelytė (dešinėje) Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centre. Viduryje – Vilniaus universiteto doktorantai. Kim Tae-wook nuotr.
Įžengus į LTC, mane pasitiko jo direktorė profesorė Dalia Kaškelytė. Skirtingai nuo suvaržančios tipinės mokslinių tyrimų laboratorijos atmosferos, mane sužavėjo čia tvyranti laisva startuoliška atmosfera. Magistrantai sėdėjo akis į akį su savo darbų vadovais, gėrė kavą ir šnekučiavosi. Vienas doktorantas pasakė: „Malonu susipažinti“ – ir lazeriu ant stiklo gabalėlio išgraviravo mano vardą, kai D. Kaškelytė pasakė jam, kad esu iš Korėjos.
„Light Conversion“ generalinis direktorius irgi čia studijavo lazerius ir audė savo svajones“, – pasakojo profesorius Vytautas Jukna, aiškindamas man universiteto svarbą.
„Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su pramone. Tarp fakulteto ir įmonių palaikomas stiprus ryšys, doktorantai yra siunčiami į įmones. Tai abiem pusėms naudingi mainai“, – sakė jis.
„Sėkmingas pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas sukuria natūralią talentų tėkmę“, – pridūrė V. Jukna ir paaiškino, kad užsienyje studijuojantys Lietuvos talentai grįžta namo.
Vienas iš tokių pavyzdžių – Martynas Barkauskas, bendrovės „Light Conversion“ generalinis direktorius. Vilniaus universitete įgijęs bakalauro laipsnį, magistro laipsnį jis įgijo Nyderlanduose. Vėliau grįžo į Vilnių studijuoti doktorantūroje, pasinaudodamas puikia Lietuvos universitetų ir pramonės bendradarbiavimo sistema bei mokslinių tyrimų institutais.
Mano paklaustas, kokia yra talentų persikėlimo į pramonę paslaptis, „Light Conversion“ generalinis direktorius atkreipė dėmesį į puikią Vilniaus universiteto Saulėtekyje infrastruktūrą.
„Vilniaus universiteto fizikos laboratorijose yra pažangiausia pasaulyje lazerinė įranga. Štai kodėl grįžau į gimtąjį miestą, – sakė jis. – Kai studijavau doktorantūroje, niekada nesvajojau, kad tapsiu „Light Conversion“ generaliniu direktoriumi.“
Jis šypsodamasis paaiškino, kad kai buvo magistrantas, įmonė buvo įsikūrusi kitoje gatvės pusėje nuo Vilniaus universiteto, todėl buvo patogu nuvykti į universitetą ir grįžti iš jo.
„Samsung Electronics“ ir „SK hynix“ – tinkamiausi bendradarbiai
Lietuvoje yra daug įmonių, kurios, kaip ir „Light Conversion“, iš startuolių tapo neatsiejama Lietuvos ekonomikos dalimi. Kitas pavyzdys – „QS Lasers“. Tai startuolis, kuris gal ir nėra žinomas pasaulyje, bet gerai pažįstamas Lietuvoje. Pikosekundinių ir nanosekundinių lazerių technologijų tiekėjas „QS Lasers“ buvo įkurtas 2018 m.
Pagrindinės šio startuolio technologijos taikymo sritys yra lazeriu indukuotos plazmos spektroskopija (LIBS), OLED apdorojimas ir medicininės paskirties prietaisai. Apsilankiau „QS Lasers“ biure, esančiame per 15 minučių kelio automobiliu nuo Vilniaus centro. Įžengus į pastatą mane pasitiko įmonės vadovas Voldemaras Vanagas. Jis iš anksto prisipažino, kad ką tik pradėjo čia dirbti, bet pridūrė: „Dauguma mano draugų nuo studijų laikų svajojo įkurti startuolį, o ne dirbti kitiems. Žinoma, jiems gali ir nepavykti, bet manau, kad pabandyti svarbu.“
Paskutinė kelionės stotelė buvo Lietuvos lazerių asociacija (LLA). „Turime svečią iš Korėjos, puslaidininkių pramonės galiūnės“, – pamatęs mane sakė LLA prezidentas dr. Gediminas Račiukaitis.
„Lietuva yra pasaulinė lyderė itin trumpų impulsų lazerių srityje, – sakė G. Račiukaitis, – todėl mums idealu bendradarbiauti su tokiomis Korėjos įmonėmis kaip „Samsung Electronics“, „LG Electronics“ ir „SK Hynix“.“
„Lietuvoje, 2,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, konkuruoja daugiau kaip 60 lazerių bendrovių. Dauguma verslininkų lazerius studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete“, – sakė jis ir pridūrė, kad pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas yra raktas į Lietuvos sėkmę.
Komentarų nėra. Būk pirmas!