Biirželio 21 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje buvo paskelbti architektūrinio-meninio konkurso  „Alumnų arka“ nugalėtojai.

Pirmąją vietą laimėjo vartų kompozicija „Žolynai–žvaigždės“, kurią pateikė grupė kūrėjų: architektūros prof. dr. Gintaras Čaikauskas, dailininkas ir skulptorius Gitenis Umbrasas ir architektas Martynas Kruopys.

Antrąją vietą laimėjo architekto Laimio Kaziukonio projektas „Alumnų takas“. Šis darbas sulaukė ir daugiausia ekspozicijos lankytojų simpatijų ir buvo apdovanotas specialiu prizu.

Dvi trečiąsias vietas laimėjo kūrėjų Mindaugo Lukošaičio ir Vlado Balsio projektas „Balta Alumni arka“ ir Martyno Valevičiaus projektas „Spindulys“.

Iš viso menininkai, architektai, skulptoriai konkursui pateikė 18 darbų, jų tūriniai maketai ir planšetai buvo eksponuojami VU bibliotekoje. Geriausius darbus išrinko komisija, sudaryta iš VU alumnų draugijų (jų šiuo metu yra 10), kūrybinių sąjungų (Dailininkų bei Architektų) ir VU administracijos atstovų. Komisijai pirmininkavo Vilniaus universiteto tarptautinių ryšių prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus. Pasak jo, konkursų dalyvių gausa universiteto bendruomenę pradžiugino, tačiau pasirinkti nebuvo paprasta. Prorektorius ir Vilniaus universiteto studentų savivaldos Alumni draugijos (VU SSAD) pirmininkas Artūras Macijauskas pasveikino laureatus bei dalyvius ir įteikė apdovanojimus.

Konkursu buvo siekiama išrinkti geriausią kūrinį, kuris Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio erdvėje įprasmintų alumnų (VU absolventų) vardą, statusą, prasmę, visą gyvenimą nenutrūkstančius jų ir universiteto ryšius, papuoštų universiteto erdvę nauja ir vertinga detale.

Meniniai projektai buvo vertinami remiantis darnos su VU ansamblio architektūra, paminklosauginiais, įgyvendinimo kainos, atitikties pagrindinei konkurso idėjai kriterijais.

Konkurso laureatams skirtos 1000, 700 ir dvi po 500 Lt premijos.

VU SSAD 2010 m. inicijavo projektą „Alumnų arka“, skirtą Alumnų statuso reikšmės ir vardo įprasminimui Vilniaus universiteto senųjų rūmų teritorijoje. Idėjai pritarė universiteto vadovai, kartu su jais sutarta, kad ta erdvė galėtų būti arkiniai vartai, jungiantys Bibliotekos ir M. K. Sarbievijaus kiemelius. Po Lietuvos architektūros ir skulptūros meno kūrėjų sukurtų ir įgyvendintų meninių pokyčių šioje architektūrinėje erdvėje vartams galėtų būti suteiktas „Alumnų arkos“ arba „Alumnų vartų“ vardas.

Idėją pagrindžiančių motyvų suformuluota gana daug – vartų, kaip sąsajos tarp universiteto autonominės ir šalies teritorinės erdvės prasmė, asociatyvus ryšis tarp Vilniaus senamiestį juosusios sienos ir puošnių, vardus turėjusių miesto vartų, galiausiai atsiradimas vietos, kuri būtų sietina ne tik su kilniu ir pramingu Vilniaus universiteto bei jo kūrėjų vaidmeniu šalies istorijoje, bet ir su vaidmeniu tų tūkstančių absolventų, kurie per kelis šimtmečius įgiję išsilavinimą šiame kultūros, meno ir mokslo židinyje buvo Lietuvos valstybės potencialo, ūkio, kultūros, socialinių, ekonominių ir politinių galimybių kūrėjai. Tokios vietos, kuri sietų šiais ir senaisiais laikais universitetą baigusius absolventus, dirbusius ir dirbančius šalies labui, bet neplėtojančius akademinės veiklos, iki šiol nebuvo. Tad vartų – Alumnų arkos – idėja iš dalies yra ir pagerbimas tų daugiau ar mažiau žinomų ir nežinomų universiteto auklėtinių, be kurių mūsų valstybės istorija būtų buvusi daug skurdesnė, kartu jie taptų ir priminimu būsimiems studentams, kad jie, čia įgiję išsilavinimą, taps alumnais, kurs šios valstybės ateitį.

Paskelbę konkurso nugalėtojus, vertinimo komisijos nariai laureatams pateikė pasiūlymų, kaip išbaigti projektus ir juos tobulinti, kad atitiktų universiteto architektūrinius, paminklosauginius, alumnų idėjos išgryninimo meno kūrinyje reikalavimus. Parengus galutinį suderintą projektą, prasidės antrasis „Alumnų arkos” etapas, lėšų kaupimas ir projekto įgyvendinimas.

Šis projektas bus įgyvendinamas universiteto alumnų draugijų lėšomis, jis pradeda formuoti naują Lietuvoje, bet pasaulyje paplitusią buvusių absolventų tradiciją paremti savo Alma Mater.