2014 m. spalio 3 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete rengiama konferencija „Kalbos profesijų ateitis“ (Filologijos fakulteto konferencijų centras, 92 aud.). Konferencijos pradžia – 9 val.

Konferencijoje bus gvildenamos trys pagrindinės temos: kintantis vertėjo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje ir su tuo susiję vertėjų rengimo uždaviniai; vertimo technologijų pažangos poveikis vertimo rinkai globaliame pasaulyje; kalbos profesijų įvairovė ir pasirengimas kalbų studijoms. Šios temos bus aptariamos ne tik kviestiniuose pranešimuose, bet ir darbo grupėse, kuriose dalyvaus tikslinė dėstytojų, kalbų mokytojų, studentų, vertimo rinkos atstovų auditorija.

Tarp pranešėjų – nemažai iškilių vertimo studijų teoretikų: prof. Yves’as Gambier (Turku universitetas, Suomija), prof. Nike K. Pokorn (Liublianos universitetas, Slovėnija) ir dr. Dorothy Kenny (Dublino universitetas, Airija), prof. Ligija Kaminskienė (Vilniaus universitetas), Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento skyriaus vedėja dr. Vitalija Špokienė, „Tildės LT“ direktorė Renata Špukienė, Lietuvos vertimo biurų asociacijos prezidentė Asta Rusakevičienė.

„Filosofas Ortega y Gassetas rašė: „Be kalbos nebūtų šiuolaikinio mokslo, ir ne tik dėl to, kad kurti mokslą reiškia kalbėti, bet ir dėl to, kad kalba yra pirmasis mokslas. Štai kodėl šiuolaikinis mokslas gyvuoja nuolat varžydamasis su kalba.“ Paradigmų poslinkiai, apie kuriuos kalbėjo Thomas Kuhnas, vyksta ne tik tobulinant eksperimentus, bet ir perkuriant, pergalvojant vartojamą žodyną. Šiame kontekste neįmanoma nekalbėti apie vertimo svarbą ir aktualumą“, – pažymėjo VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros vedėja prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė.

„Europos Parlamento konferencijų vertėjų kabinos vadovas Gintaras Morkūnas yra pasakojęs, kodėl tokiuose svarbiuose forumuose būtina pasikliauti profesionalo kompetencija. Visų pirma, pasirinkus kalbėti bet kuria užsienio kalba (dažniausiai kalbama anglų kalba) vertimo išvengti vis tiek nepavyks, nes pranešėjo kalba bus verčiama į visas kitas oficialiąsias kalbas. Sunku tikėtis, kad užsieniečiai pranešėjo kalbą supras geriau, negu jo lietuvišką kalbą supranta gimtakalbiai. Prastokai angliškai kalbantys parlamentarai kartais pakliūna į dviprasmiškas situacijas: yra buvę atvejų, kai vietoj Lisbon Treaty (angl. Lisabonos sutartis) išgirsti Lesbian Treaty (angl. Lesbiečių sutartis), vietoj Honourable Members (angl. Gerbiamieji nariai) – Horrible Members (angl. Baisieji nariai). Todėl net ir gerai mokantiems užsienio kalbas oficialiuose renginiuose geriau pasitikėti vertėjais, jų kompetencija“, – argumentavo prof. dr. N. Maskaliūnienė.

Konferenciją organizuoja VU Vertimo studijų katedra ir Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentas. Renginys skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečiui.