Vilniaus universitetas – pirmoji aukštoji mokykla Lietuvoje, sukvietusi jauniausius studentus į VU Vaikų universitetą. Gegužės 15 d. 8–12 metų vaikams surengta pirma paskaita ir įteiktos studijų knygelės.

Pirmoji paskaita – apie saulę ir jos gaminamą energiją

Linksmai klegantys vaikai užpildė visą universiteto Teatro salę ir nekantriai laukė VU Fizikos fakulteto profesoriaus Kęstučio Arlausko paskaitos „Ar Saulė šaldo?“.

Susirinkusius „studentus“ sveikino VU rektorius akad. Benediktas Juodka. „Malonu jus pasveikinti kaip pačius jauniausius studentus gilias aukštojo mokslo tradicijas turinčiame universitete, kuris šiais metais švenčia 430 metų sukaktį“, – į mažuosius klausytojus kreipėsi rektorius. Jis papasakojo trumpą universiteto įkūrimo istoriją ir pristatė, kokių profesijų VU galima įgyti. „Tikiuosi, su jumis susitiksime po daugelio metų, kai jūs būsite pasirengę tapti tikrais šio universiteto studentais“, – kalbėjo universiteto rektorius.

Prof. K. Arlausko paskaita, trukusi 45 min., mažiesiems klausytojams neprailgo. Vaikai sužinojo daug įdomių dalykų apie saulę ir jos gaminamą energiją. Po paskaitos smalsūs mažyliai profesorių apibėrė klausimais, į kuriuos jis pateikė paprastus ir suprantamus atsakymus. „Aš dabar žinau, kad saulė, kuri mus šildo, yra milžiniško dydžio, o Olandijoje yra Saulės miestas, kuriame elektrą gamina ne elektrinė, o saulė“, – įspūdžiais dalijosi trečiokas Matas.

Vaikai pasakojo, kad daugelis jų Vilniaus universitete lankosi pirmą kartą ir jaučiasi tikrais studentais. „Tai universitetas, mokykloje mes esame moksleiviai, o universitete – studentai“, – pasakojo trečiokė Karolina. „Labai laukiu kitos paskaitos, kurioje bus rodomi stebuklai. Aš labiau domiuosi chemija, o ne fizika“, – aiškino antrokas Donatas. Profesoriaus K. Arlausko teigimu, skaityti paskaitą vaikams nebuvo sunku, tačiau ruoštis reikėjo. Kol mažyliai klausėsi profesoriaus paskaitos, tėveliams ir mokytojams buvo surengta ekskursija po VU biblioteką.

Mažiausieji VU studentai pažino chemijos stebuklus

VU Vaikų universiteto smalsuoliai gegužės 19 d. pasinėrė į stebuklų pilną chemijos mokslo pasaulį ir juos regėjo savo akimis.

„Kad galėtume kurti stebuklus, būtina apsivilkti stebuklingą chalatą ir užsidėti stebuklingus akinius“, – paskaitos „Ar yra stebuklų“ pradžioje sakė VU Chemijos fakulteto prodekanas doc. R. Raudonis. Jis „studentams“ parodė, kaip cheminių medžiagų veikiami tirpalai keičia spalvas, atskleidė paslaptį, kaip pasidaryti „stebuklingą lazdelę“, sukelti viesulą stiklinėje ar iš paprasto vandens pasigaminti „pieną“. Vaikų akyse R. Raudonis virto tikru stebukladariu. Dėstytojas aiškino, kad stebuklus žmonės įžvelgia tuose dalykuose, kurių nežino ar mato pirmą kartą. Tačiau vėliau prie jų pripranta ir jie kaip stebuklas jau nežavi. „Stebuklas – vienos cheminės medžiagos pasivertimas kita“, – stebuklo formulę chemijoje atskleidė R. Raudonis.

Po paskaitos vaikai dėstytojui pateikė daug klausimų. Labiausiai juos domino, kaip stebuklus jie galėtų pasigaminti namuose. „Jei geriamosios sodos miltelius užpilsite acto tirpalu, ši ims šnypšti ir burbuliuoti“, – vieną iš stebuklų atskleidė chemikas. Jis vaikus nuramino, kad su chemija jie susipažins vyresnėse klasėse ir tada stebuklus išmoks kurti patys. R. Raudonis pripažino, kad vaikai buvo labai smalsūs ir aktyvumu pralenkė net tikruosius studentus.

„Man ši paskaita buvo įdomi, gaila, kad neparodė jokių sprogimų“, – pasakojo ketvirtokas Paulius. „Tirpalas savo spalvą gali keisti, kai į jį prideda kitų cheminių medžiagų. Jos susijungia, gaunama kita spalva ir tai atrodo kaip stebuklas“, – susižavėjusi kalbėjo ketvirtokė Aistė.

Kol vaikai stebėjo eksperimentus, jų tėveliai ir mokytojai klausėsi VU docento Boguslavo Gruževskio paskaitos „Gyvenimo laimė – dovana ar kryptingų pastangų rezultatas?“.

Mažieji VU studentai vabalų nebijos

Gegužės 20 d. VU Gamtos mokslų fakulteto lektorius Andrius Petrašiūnas su vaikais paskaitoje „Ar verta vabalo bijoti labiau nei katino?“ aiškinosi, ar vabalai ir vabzdžiai – tokie baisūs, kad jų bijotume.

Vaikus pralinksmino katino ir boružės hibridas, pasirodęs projektoriaus ekrane. Jiems reikėjo atspėti, kokių kūno dalių katinas neturi ir kokios sukeistos su vabalo. Žaisminga užduotis buvo išspręsta lengvai. Katinas neturi nei sparnų, nei nariuotų kojų, nei antenų.

Paskaitoje mažieji klausytojai sužinojo, kiek vabzdžiai turi sparnų, kaip sudarytos jų akys, kokius jutimo organus jie turi. Vaikai susidomėję klausėsi apie keturias ilgai trunkančias vabzdžių vystymosi stadijas, lygino, kuo skiriasi tik gimęs katinas ir iš lėliukės išsiritęs vabzdys. Panašių požymių ieškojo tarp vabalų ir vabzdžių. Dabar jie žino pagrindinį skirtumą – vabalai turi kietus sparnus.

Dėstytojas vaikams pasakojo, kad mūsų šalyje gyvenančių vabalų bijoti nereikia. „Jie – labai gražūs ir nieko bloga nepadarys. Įgnybti gali tik didelis vabalas, todėl arti jo nekiškite nosies“, – kalbėjo lektorius. Jis nuramino, kad vabzdžių ir vabalų pasaulis yra turtingas, tačiau mūsų šalyje daug pavojingų nėra. A. Petrašiūnas perspėjo, kad saugotis reikia vabzdžių, kurie turi geluonį: vapsvų, kamanių ir bičių.

Paskaitos pabaigoje vaikai teiravosi daug įdomių dalykų. Tačiau labiausiai jiems knietėjo apžiūrėti ant dėstytojo stalo indelyje tupinčią Madagaskaro tarakonų šeimyną. Drąsiausi juos laikė delne, o tie, kurie bijojo, su dėstytojo padrąsinimu baimę nugalėjo. Keletą tarakonų A. Petrašiūnas padovanojo vaikams.

„Studentai“ pasisėmė naujų žinių apie vabalus ir vabzdžius. „Erkė nėra vabalas. Ji – pavojinga, nes perneša ligas“, – kalbėjo ketvirtokė Indrė. Jos bendraamžis Henrikas sakė, kad jį sužavėjo vabzdžių akies sandara. „Akis yra sudaryta iš daugybės mažų akučių ir jos plaukuotos. Tai pamatyti galime tik per mikroskopą.“

Priešpaskutinė paskaita „Kodėl aš noriu žinoti?“ jauniausius studentus, užsiregistravusius į VU Vaikų universitetą, sukvies birželio 2 d. Joje mažieji sužinos, kas sukūrė žmogų tokį, koks jis yra, kodėl žmonės ir gyvūnai juda, augina vaikučius… ir dar daugybę kitų atsakymų į klausimą „kodėl“.