Jevgenijos Driuk nuotr.

2023 m. vasarą Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institute prasideda priėmimas į naują Azijos studijų bakalauro programos specializaciją – korėjistiką. Apie tai – pokalbis su šios programos dėstytojomis dr. Hyunhee Lee ir Jevgenija Driuk.

Papasakokite plačiau, ko būsimieji studentai mokysis šioje specializacijoje.

Jevgenija Driuk: Didžiąją dalį studijų užims korėjiečių kalbos mokymasis. Kartu su kalbos dalykais studentai mokysis Korėjos istorijos, kultūros, tradicinės ir šiuolaikinės literatūros, sociopolitinių procesų, be to, susipažins ir su kitais Azijos regionais. Visapusiškas regiono pažinimas, kultūrinio ir istorinio konteksto supratimas yra labai svarbūs regionistikos specialistams. Norėčiau pasidžiaugti, kad mūsų būsimiems studentams labai pasisekė, nes nuo studijų pradžios jie turės paskaitas su gimtakalbe dėstytoja iš Korėjos dr. Hyunhee Lee – o tokia praktika yra labai svarbi pradedant mokytis korėjiečių kalbos.

Kodėl verta studijuoti korėjistiką? Kuo Pietų Korėjos pažinimas yra svarbus šiais laikais?

Hyunhee Lee: Pietų Korėja priklauso Šiaurės Rytų Azijos regionui. Šalis pasižymi įspūdingais peizažais, unikalia geografine padėtimi ir sudėtingomis istorinėmis bei šiuolaikinėmis sąveikomis su Kinija, Japonija ir Šiaurės Korėja. Istoriškai Korėja buvo svarbi Šiaurės Rytų Azijos regione suklestėjusių idėjų sergėtoja. Pavyzdžiui, didžiulę įtaką turinti konfucianizmo filosofija atsirado Kinijoje, tačiau ilgainiui įsitvirtino ir iki šių laikų praktikuojama Korėjoje. Taip pat ir budizmas, dar viena „dovana“ iš Kinijos, sėkmingai klesti Pietų Korėjos kultūroje. Vis dėlto labiausiai Pietų Korėją išskiriantis kultūrinis fenomenas yra šamanizmas, kuris yra persmelkęs įvairias šalies kultūros ir kasdienio gyvenimo sritis. Studijuodami Pietų Korėjos kultūrą, studentai ne tik įgis giluminių sociokultūrinių įžvalgų apie šią įdomią šalį, bet ir įgaus platesnį Šiaurės Rytų Azijos regiono supratimą. Pažymėtina ir tai, kad Pietų Korėja yra svarbus žaidėjas globalioje ekonomikoje. Pietų Korėja pasižymi įtakingais pramonės ir pramogų sektoriais, apimančiais aukščiausios klasės technologijas (pvz., „Samsung“ ir LG), automobilių gamintojus (pvz., „Hyundai“ ir KIA) ir šiuo metu itin populiarią K-pop industriją. Įgiję giluminį korėjiečių kalbos, kultūros bei sociopolitinių procesų supratimą, studentai turės išskirtines kompetencijas, padidinsiančias jų konkurencingumą darbo rinkoje ir atversiančias įvairialypes profesines perspektyvas.

Hyunhee Lee. Asmeninio archyvo nuotr.

Kuo ypatinga korėjiečių kalba? Kokie yra esminiai skirtumai tarp korėjiečių ir lietuvių kalbų? Kodėl svarbu jos mokytis?

Hyunhee Lee: Korėjiečių kalba išsiskiria kaip viena iš retų kalbų pasaulyje, turinčių detalią ir užfiksuotą jos sukūrimo istoriją. 1443 m. Joseono dinastijos karalius Sejongas pakvietė mokslininkų komandą, kad šie sukurtų korėjiečių kalbos abėcėlę, vadinamą Hangul. Anksčiau korėjiečiai vartojo kinų hieroglifus komunikacijai raštu, tačiau jie buvo per sudėtingi paprastiems žmonėms. Reaguodamas į tai, karalius Sejongas sukūrė Hangul rašto sistemą, kad visiems visuomenės sluoksniams raštas būtų prieinamas ir patogus naudoti. Dėl šios inovacijos išmokti korėjiečių kalbos abėcėlės yra nepaprastai lengva. Iš tikrųjų galima tapti įgudusiu Hangul rašytoju vos per vieną dieną.

Jevgenija Driuk: Kalbant apie lietuvių ir korėjiečių kalbos skirtumus, šių kalbų gramatika ir struktūra nėra panašios. Lietuvių kalba yra fleksinė, o korėjiečių – agliutinacinė kalba. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje keisdami žodžių dalis, kaip antai galūnę, galime linksniuoti, asmenuoti, kaityti laikais ir taip toliau. Tuo tarpu korėjiečių kalboje žodžiai gali veikti kaip „Lego“ kaladėlės. Tai galėčiau iliustruoti tuo, kaip mes išreiškiame skirtingus linksnius – užuot pakeitę žodžio galūnę, prie jo pridedame atitinkamas linksnio dalelytes.

Hyunhee Lee: Dar norėčiau pridurti, kad korėjiečių kalba yra esminis Korėjos kultūros pamatas. Per korėjiečių kalbos studijas galima įgyti giluminį supratimą apie korėjiečių visuomenės vertybes ir tradicijas. Pavyzdžiui, korėjiečių kalba savo konstrukcija atspindi socialinę hierarchiją, kuri yra susijusi su konfucianizmo filosofija bei socialinėmis normomis. Skirtingos veiksmažodžių galūnės, kalbos lygiai ir žodžiai yra parenkami pagal kalbančiojo ir klausytojo socialinį statusą bei jų tarpusavio santykius. Dėl to korėjiečių kalba turi lemiamą vaidmenį kuriant ne tik asmeninius, bet ir profesinius santykius tarp žmonių.

Jevgenija Driuk. Asmeninio archyvo nuotr.

Kas jums labiausiai patinka korėjiečių kultūroje? Ko mes galėtume pasimokyti iš jos?

Jevgenija Driuk: Iš korėjiečių galime pasimokyti empatijos ir rūpinimosi kitais, jų darbštumo ir kruopštumo. Ne veltui kalbant apie ekonominį Pietų Korėjos šuolį vartojami tokie šalies apibūdinimai kaip „Korėjos ekonomikos stebuklas“ arba „stebuklas prie Han upės“.

Hyunhee Lee: Pietų Korėjos ekonomikos sėkmė gali būti siejama su konfucianizmo vertybėmis. Konfucianizmas Korėjoje suformavo socialinę struktūrą, vertybes ir etiketą. Iki šių dienų Korėjos visuomenėje turi didelę reikšmę iš konfucianizmo ateinantys papročiai, tokie kaip pagarba vyresniems, hierarchinė socialinių santykių struktūra ir vaikų nuolankumas tėvams. Pietų Korėjos „švietimo karštligė“ – siekis bet kokia kaina suteikti vaikams išsilavinimą – taip pat šaknijasi konfucianizme. Tai paskatino šalies vystymąsi ir sėkmę XX a. Nepaisant išbandymų, patirtų Korėjos kare 1950–1953 m., Pietų Korėja iš vienos vargingiausių pasaulio šalių tapo ekonomikos lydere regione. Prie to prisidėjo korėjiečių stropumas ir uolumas. Korėjiečiai garsėja savo darbo etika ir nuoširdžiu atsidavimu savo profesijoms. Taip pat norėčiau paminėti brandžią korėjiečių pilietinę sąmonę. Vienas neseniai publikuotas naujienų straipsnis puikiai atspindi šią kultūrinę korėjiečių savybę – įvykus stiklinius butelius vežusio sunkvežimio avarijai, praeiviai savanoriškai ėmėsi drauge valyti kelią nuo stiklo duženų. Be to, man patinka sveikas ir skanus korėjiečių virtuvės maistas, toks kaip bibimbap bei kimchi. Paminėčiau ir patogią transporto sistemą bei pažangią IT infrastruktūrą (pavyzdžiui, e. bankų sistemą, greitą internetą ir kt.).

Pabaigoje – gal galite parekomenduoti kokį nors filmą ar knygą tiems, kurie norėtų pažinti Korėjos kultūrą?

Jevgenija Driuk: Rekomenduočiau pažiūrėti filmą „Taksi vairuotojas“ (2017 m.). Filme pasakojama apie eilinį korėjietį, taksi vairuotoją, kuris niekada nesidomėjo politika, bet yra įtraukiamas į politinius įvykius per 1980 m. Kvangdžu demokratinį judėjimą, nukreiptą prieš tuometinio šalies prezidento Čion Duhano įvykdytą perversmą ir valdžios užėmimą. Filmo potekstė atskleidžia, kas yra žmogiškumas, atsakomybė bei tikra draugystė net ir tokiais sunkiais laikais.

Hyunhee Lee: Iš literatūros kūrinių norėčiau paminėti Shin Kyung-sook romaną „Prašau, pasirūpink mama“. Pasakojama apie tai, kaip vaikai Seulo metro stotyje ieško dingusios 69 metų mamos. Ši knyga skatina rūpintis ir vertinti savo artimus žmones, ypač mamas. Kalbant apie šiais laikais itin populiarų korėjiečių serialų žanrą K-drama, rekomenduočiau serialą „Mr. Sunshine“. Šis serialas man įdomus ne tik dėl to, kad siejasi su idealizuotos romantinės meilės tema, kuria šiuo metu atlieku podoktorantūros tyrimus Vilniaus universitete. Jame taip pat pasakojama apie Korėjos tarptautinius santykius, Korėjos ir Japonijos santykių dinamiką, modernizaciją bei korėjiečių tradicijų išsaugojimo siekius.