Spalio 31 d. Vilniaus universitete įvyko apskritojo stalo diskusija, kurioje buvo aptariamos finansinės vadybos, žmogiškųjų resursų plėtros ir strateginio planavimo ypatumų temos. Diskusijoje dalyvavo Lundo universiteto delegacija, kuriai vadovavo personalo direktorius Staffanas Svenssonas. Kartu su juo į VU atvažiavo Lundo universiteto akademinių reikalų sekretorė Maria Wennerstrom ir Inžinerijos fakulteto administracijos vadovas Nilssonas Per-Goronas.

Pirmieji Vilniaus universiteto kontaktai su Lundo universitetu siekia 1995 metus, kai dabartinis administracijos reikalų prorektorius, o tuomet – personalo direktorius dr. Aleksas Pikturna nuvažiavo į šią Švedijos mokslo įstaigą su darbo vizitu. Atsakomojo vizito Vilniaus universitetas sulaukė jau 1996 metų balandį. Buvo pastebėta, kad abu universitetai susiduria su panašiomis problemomis, o jas sprendžiant galima bendradarbiauti.

Diskusijos pradžioje A. Pikturna supažindino svečius su Vilniaus universiteto struktūra. Plačiau buvo pristatytos mokslinių slėnių idėjos, kurias įgyvendinant ruošiasi dalyvauti ir Vilniaus universitetas. Nemažai dėmesio buvo skirta galimam kai kurių fakultetų stambinimui. Pabrėžta, kad einant decentralizacijos keliu, kurį šiuo metu pasirinko Vilniaus universitetas, daugiausia problemų iškyla su mažesniais akademiniais padaliniais, kur nėra daug žmonių, galinčių tvarkyti administracinius reikalus. Dažniausiai tokiuose fakultetuose dauguma darbų tenka dekanui, o jis ne visada sugeba susidoroti su tokiu krūviu.

Tačiau, kaip pabrėžė A. Pikturna, stambinimo klausimas taip pat yra problemiškas. Pasak jo, dauguma Vilniaus universiteto fakultetų turi ilgas tradicijas. Jų pertvarkymas ir sujungimas gali sukelti skausmingą akademinės visuomenės reakciją. Todėl šis klausimas vis dar lieka neišspręstas.

Nors Lundo universitete tik aštuoni fakultetai, ši mokslo įstaiga taip pat kartais susiduria su nepakankamu administracijos darbuotojų skaičiumi kai kuriuose fakultetų padaliniuose. Kaip papasakojo svečiai iš Švedijos, šiuo metu jų universitetas po decentralizacijos bandymo vėl pasirinko centralizacijos kelią. Žengti tokį žingsnį Lundo universiteto administraciją pastūmėjo vienas iš decentralizacijos padarinių – staiga atsiradusi arši konkurencija tarp akademinių padalinių, kuri neatitikdavo bendrų universiteto interesų.

Pasak S. Svenssono, labai sunku pasakyti, koks kelias – centralizacijos ar decentralizacijos – universiteto valdyme yra efektyvesnis, nes abu jie turi ir privalumų, ir trūkumų. Lundo universiteto personalo direktorius mano, kad tai, koks būdas yra efektyvesnis, parodys laikas: „Turėsime palyginti anksčiau buvusios decentralizacijos patirtį su esamos centralizacijos padariniais.”

Lundo delegacija paminėjo ir dėstytojų užimtumo problemą. Švedijoje, kaip ir pas mus, geri specialistai dažnai sulaukia viliojančių pasiūlymų iš verslo struktūrų. Pasak S. Svenssono, dėstytojams nedraudžiama dirbti dar ir kur nors kitur, tačiau su viena sąlyga – dėl papildomo užimtumo neturi blogėti akademinio darbo kokybė. Ateinantis dirbti į universitetą žmogus turi būti produktyvus.

Kitas klausimas, kurį aktyviai bandoma spręsti Lundo universitete, – lygių teisių užtikrinimas. Šiuo metu akivaizdus vyrų dominavimas akademinėje ir administracinėje veikloje. Lundo universitete norima pagerinti čia dirbančių vyrų ir moterų skaičiaus santykį, pritraukti daugiau moterų į vadovaujančias pozicijas.

Viktoras Denisenko