Lietuva tampa šalimi, kurioje mokslininkai ne tik toliau tobulins profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrastą CRISPR-Cas9 genų redagavimo technologiją, bet ir specializuosis ją pritaikydami daugelyje gyvybės ir medicinos mokslų sričių. Apie platesnį genų redagavimo technologijos taikymą, mūsų mokslininkams ir studentams atsiveriančias galimybes, užsienio mokslininkų pritraukimą tyrimams šioje srityje šiandien kalbėta per Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) generalinės direktorės prof. Edith Heard vizitą Vilniaus universitete (VU).
Viešnia pabrėžė, kad EMBL tikslas yra galvoti ne vien tik apie žmonių sveikatą, bet ir visos planetos sveikatą. Dabar Europos molekulinė biologijos laboratorija vienija 27 šalis, kurios dirba kartu siekdamos šio tikslo, o Lietuvos partnerystė yra vertinama kaip labai svarbi.
Prieš metus įsteigtas VU Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir EMBL Partnerystės institutas įgauna pagreitį. Dabar jame įkurtos penkios mokslinių tyrimų grupės (renkama ir šeštoji) inicijuos ir plėtos naujas genomo redagavimo tyrimų kryptis bei technologijas, skatins jų taikymą versle.
VU GMC profesoriaus V. Šikšnio laboratorijoje nepriklausomai nuo kitų pasaulio mokslininkų sukurtas CRISPR-Cas9 genų redagavimo įrankis gan plačiai taikomas jau dabar.
„Šiuo metu daug dirbama tiek ieškant naujų, tiek tobulinant esamus genų redagavimo įrankius, siekiant sukurti genų redagavimo technologijas, kurios galėtų padėti išgydyti paveldimas genetines ligas arba perprogramuoti ląsteles taip, kad jos atpažintų ir sunaikintų vėžį“, – apie vieną iš daugelio genų redagavimo įrankio pritaikymo sričių pasakoja prof. V. Šikšnys.
Pasak VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko, bendradarbiavimas su elitine tarptautine mokslo institucija yra laimėjimas visai mūsų šalies mokslo bendruomenei.
„Partnerystės instituto įkūrimas ir veiklos pradžia – labai reikšmingi įvykiai ne tik Vilniaus universitetui, bet ir visai Lietuvos mokslo bendruomenei. Tačiau tai nėra vienintelė galima Europos molekulinės biologijos laboratorijos ir Lietuvos bendradarbiavimo forma. Iš tiesų yra daug kitų abipusiškai naudingo bendradarbiavimo galimybių – nuo dalijimosi infrastruktūra ir ištekliais iki mokslininkų, doktorantų ir bakalauro studentų mobilumo. Labai džiaugiuosi, kad šios galimybės yra panaudojamos dabar, tačiau ateityje norėtume, kad jos būtų dar labiau plečiamos“, – pabrėžia VU rektorius.
VU GMC direktoriaus prof. Gintaro Valinčiaus teigimu, tai, kad Lietuva tapo EMBL nare ir VU GMC atsirado pasauliniame gyvybės mokslų žemėlapyje, yra didelis prof. V. Šikšnio nuopelnas. Pasak jo, VU GMC ir EMBL Partnerystės institutas plėtoti naujas genomo redagavimo technologijas Lietuvoje įkurtas neatsitiktinai. Tarptautiniai partneriai tik įvertinę turimą įdirbį genų redagavimo srityje pasiūlė VU GMC partnerystę.
„Būdami instituciniai EMBL partneriai turime visas galimybes bendradarbiauti su EMBL mokslininkais, stiprinti mūsų mokslines kompetencijas, tarptautinę akademinę reputaciją. Ne mažiau svarbu, kad per partnerystę perkeliame ir gerąsias EMBL mokslinių tyrimų bei akademinės veiklos organizavimo praktikas, įgyjame naujų žinių veikti globalioje tarptautinėje mokslinių tyrimų ir talentų paieškos rinkoje. Viliamės, kad glaudi partnerystė padės pritraukti tarptautinį finansavimą VU GMC vykdomiems moksliniams tyrimams, pasinaudoti tarptautinių konkursinių finansavimo šaltinių galimybėmis“, – sako VU GMC direktorius prof. G. Valinčius.
Vystant VU GMC-EMBL Partnerystės instituto veiklas numatoma plėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio aukštųjų technologijų įmonėmis ir gyvybės mokslų pramonės organizacijomis.
2018 m. birželį Lietuva tapo 27-ąja EMBL nare. Mūsų šaliai šioje mokslo organizacijoje atstovauja VU GMC. Tai rodo didelį tarptautinį pasitikėjimą VU GMC veikla ir jo tyrėjų pasiekimų vertinimą aukščiausiu lygiu.
Siekiant sustiprinti institucinę sąveiką, 2020 m. rugsėjo 8 d. EMBL generalinė direktorė prof. E. Heard pasirašė susitarimą su VU dėl Partnerystės instituto VU GMC steigimo.
Komentarų nėra. Būk pirmas!