Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) organizuotame geriausių magistro darbų konkurse apdovanoti septyni autoriai, iš kurių penki – Vilniaus universiteto (VU) absolventai. Jų darbai pripažinti geriausiais technologijos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, humanitarinių bei gamtos mokslų srityse.

Magistro darbai vertinami atsižvelgiant į darbo aktualumą (naujumą), temos originalumą, išsamią ir tikslingą literatūros apžvalgą, tinkamai parinktus tyrimų metodus, tyrimų rezultatų kokybę ir išvadų pagrįstumą, išvadų svarbą ir / arba darbo išvadų pritaikomumą, darbo apipavidalinimą, teksto nuoseklumą, kalbos taisyklingumą, atitiktis mokslinių tyrimų etikai.

Denis Baronas apdovanotas už geriausią darbą technologijos mokslų srityje „Sulfonamidų, turinčių esterinę grupę, jungimosi su žmogaus karboanhidrazėmis mechanizmo tyrimas“. Darbo vadovė – dr. Asta Zubrienė.

D. Baronas parodė, kad naujai atrastų junginių (slopiklių) tipo ypač didelį giminingumą karboanhidrazėms ir negrįžtamąjį slopinimą lemia kovalentinio ryšio susidarymas tarp junginio ir baltymo aminorūgščių. Šis naujai atrastas mechanizmas turi didelį potencialą kuriant tam tikrai karboanhidrazės izoformai selektyvius junginius, kurie ateityje galėtų tapti naujos kartos vėžio ar epilepsijos vaistų pirmtakais.

Už geriausią darbą medicinos ir sveikatos mokslų srityje „Sveikų ir vėžinių žmogaus inkstų audinių pavienių ląstelių transkriptomikos tyrimas“ apdovanota Justina Žvirblytė. Darbo vadovas – prof. Linas Mažutis.

J. Žvirblytės magistro darbe tirti šviesių ląstelių inkstų karcinomos mėginiai pavienių ląstelių RNR sekoskaitos metodu. Ši technologija leidžia tirti, kokios ląstelės sudaro audinį ir ką kiekviena ląstelė veikia. Taip galima surasti naujų žymenų ligos prognozei ar atsakui į gydymą bei potencialių terapinių taikinių. Darbe nustatytos iki tol neaprašytos inkstų vėžio imuninių ir kraujagyslių endotelio ląstelių populiacijos, galimai prisidedančios prie ligos progreso. Šios ląstelės pasižymi tam tikrų genų raiška, kurie ateityje galėtų būti panaudojami kaip terapiniai taikiniai ligos gydymui.

Rūta Miškinytė apdovanota už geriausią darbą humanitarinių mokslų srityje „Elgetos ir elgetavimas XVlll a. Vilniuje“. Darbo vadovas – dr. Martynas Jakulis.

R. Miškinytės darbe tiriama, kaip buvo reglamentuojamas elgetavimas tiriamuoju laikotarpiu ir giliau pažvelgiama į nuo XVII a. pirmosios pusės mieste veikusią elgetų organizaciją bei jos įkūrimo priežastis. Taip pat pristatomas socialinio elgetų sluoksnio pjūvis, tiksliau – keli, įvairiais aspektais: lyties, amžiaus, šeimos padėties, mobilumo ir t. t. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vilniaus istorija gana ilgai laikytos gana romantiškomis, o elgetų, visuomenės paribiuose balansavusios grupės, tyrimas parodo kiek kitokį Vilnių.

Giedrės Skliutės magistro darbas „Endometriumo kilmės kamieninių ląstelių ex vivo tyrimai“ pripažintas geriausiu gamtos mokslų srityje. Darbo vadovė – prof. Rūta Navakauskienė.

Nevaisingumas – reprodukcinės sistemos liga, paliečianti 8–12 proc. reprodukcinio amžiaus porų pasaulyje. Daugeliui porų negalėjimas susilaukti vaikų sukelia rimtus fizinius, socialinius ir psichologinius sutrikimus. Tyrimai rodo, kad endometriumo disfunkcija gali lemti nesėkmingą implantaciją ir ankstyvą nėštumo praradimą, todėl endometriumo kilmės kamieninių ląstelių pokyčiai yra patrauklus neaiškios kilmės nevaisingumo tyrimų taikinys.

G. Skliutės magistro darbe siekta įvertinti kultivavimo in vitro sąlygomis sukeliamus genų raiškos pokyčius endometriumo kamieninėse ląstelėse, ištirti menstruacinės kilmės kamieninių ląstelių savybes bei potencialą diferencijuoti epiteline kryptimi. Nustatyta, kad nepastojusių pacienčių endometriumo ląstelės pasižymi mažesne už ląstelių atsinaujinimą atsakingų genų raiška, o tai gali lemti greitesnį šių ląstelių senėjimą ir prastesnį reprodukcinį potencialą. Taip pat pastebėta, kad menstruacinės kamieninės ląstelės, kurias gauti paprasčiau ir saugiau nei endometriumo kamienines ląsteles, turi savybių, dėl kurių galėtų būti naudojamos reprodukcinės sistemos sutrikimų diagnostikai ir terapijai.

Gabrielės Bumbulytės darbas „Didįjį milčių (Tenebrio molitor L.) atbaidančių junginių paieška vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris L.), šaltmėtės (Mentha spicata L.) eteriniuose aliejuose ir mikroskopinių grybų metabolituose“ pripažintas geriausiu žemės ūkio srityje. Darbo vadovas – prof. Vincas Būda.

Entomofagija – tvarios žmogaus mitybos dalis, nes vabzdžiai geba maitintis įvairiu pašaru, išskiria nedidelį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir sunaudoja mažiau vandens, palyginti su įprasta gyvulininkyste. Ateityje vabzdžiai gali tapti neatsiejama žmonių ir gyvūnų, auginamų maistui, mitybos dalimi. Šiuo metu pasaulyje sparčiai populiarėja moksliniai tyrimai, kuriais ieškoma alternatyvių maisto pramonės šaltinių esamiems, ir populiarėja ekologiški vabzdžių auginimo ūkiai, kurie sudaro sąlygas į kasdienę žmonių mitybą įtraukti vabzdžius ar jų produktus.

G. Bumbulytės darbe rašoma, kad didysis milčius (Tenebrio molitorL.) yra nesunkiai auginamas, turi gana didelį biomasės prieaugį, yra maistingas ir gausus baltymų šaltinis. Auginant vabzdžius, svarbus žingsnis yra jų biomasės prieaugio paėmimas – jų atskyrimas iš mitybinės terpės, nuo negyvų vabzdžių. Tam būtų galima panaudoti atbaidančias medžiagas.

Eterinių aliejų pavienės lakiosios medžiagos kaip natūralūs repelentai yra puikiai panaudojamos vabzdžių kontrolei. Be to, visos milčiaus stadijos vystosi grūdinėse kultūrose ir susiduria su nepalankiomis jų vystymuisi sąlygomis, pavyzdžiui, grūdų mikroskopiniais grybais. Potencialių atbaidančiomis savybėmis pasižyminčių junginių galima ieškoti ir grūdų mikroskopinių grybų išskiriamuose lakiuosiuose metabolituose. Šiame darbe yra įvertinamas natūralių eterinių aliejų pavienių medžiagų ir grūdų mikroskopinių grybų išskiriamų lakiųjų metabolitų poveikis.

LJMS ir URM organizuojamu projektu siekiama skatinti aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos studentus rengti aukšto lygio, aktualius visuomenei ir pramonei magistro darbus, kurie pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, skatinti toliau tęsti studijas doktorantūroje