Rugsėjo 14 d. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje prof. Tomui Venclovai įteiktos VU garbės daktaro insignijos – toga ir kepurė. Garbės daktaro vardas VU alumnui,  Jeilio universiteto profesoriui T. Venclovai suteiktas už išskirtinius nuopelnus Lietuvos humanistikai ir įvairiapusę mokslinę bei eseistinę veiklą, išsaugant glaudžius mokslinius ryšius su VU.

Sveikinimo kalboje VU Filologijos fakulteto dekanė dr. Meilutė Ramonienė pabrėžė, kad garbės daktaro vardo suteikimas T. Venclovai – gerokai uždelstos skolos grąžinimas. „T. Venclovos gyvenimo tekstas – dalyvavimas disidentinėje veikloje ir politinė emigracija – paliko pėdsaką jo literatūrologinių darbų problematikoje. Autorius apnuogina sovietinės literatūros ideologinius instrumentus: analizuoja žaidimo su cenzoriumi taktiką, galiausiai sumenkinančią meno uždavinius. Aptariant kalėjimą kaip komunikacijos reiškinį prieinama išvada, kad perėję Gulagą autoriai sukūrė naują kalbą, priešingą totalitaristiniam tekstui ir paveikusią dvasinį atgimimą“, – kalbėjo dr. M. Ramonienė.

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas universiteto akademinės bendruomenės vardu sveikino profesorių ir 80 metų jubiliejaus proga, dėkodamas už intelektualinį malonumą pažinti ir bendrauti. „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad šis garbės daktaro vardas tik dar labiau sujungia ir patvirtina: gerbiamas profesoriau Tomai Venclova, esate mūsų bendruomenės dalis, Vilniaus vardas ir Vilniaus universiteto asmenybė pasaulyje“, – į naująjį VU garbės daktarą kreipėsi prof. A. Žukauskas.

„Esu dėkingas ir sujaudintas, gaudamas šį aukštą ir vargu ar pelnytą įvertinimą. Juo maloniau, kad jį suteikia mano garbingoji Alma Mater. Įstojau į Vilniaus universitetą prieš šešiasdešimt trejus metus, visiškai kitokioje epochoje. Universitete patyriau svarbiausiąjį pasaulėžiūros lūžį – suvokiau, kad reikia gyventi nemeluojant: vyresniosios ir jaunesniosios universiteto aplinkos poveikis čia buvo lemiamas“, – savo kalboje sakė prof. T. Venclova. Universitete jis teigė išmokęs paprasto, bet svarbaus dalyko: kultūra negali būti sunaikinta. Nors ji atsiduria konclageriuose ir tremtyje, pasitraukia į miškus, palėpes ir tolimas šalis, rizikuoja išnykimu ir demoralizacija, bet atgimsta.

„Bandžiau prie to prisidėti, ir gal bent lašeliu prisidėjau, nors pats apie tai spręsti negaliu. Šiaip ar taip, bandžiau. Dar kartą dėkoju“, – savo kalbą užbaigė prof. T. Venclova.

Rugsėjo 14–15 d. VU Mažojoje auloje taip pat vyksta profesoriaus 80-mečiui skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Tomo Venclovos kūrybos ženklai“, kurioje dalyvauja žymūs mokslininkai, T. Venclovos kūrybos tyrinėtojai, vertėjai ir ilgamečiai draugai iš Lietuvos ir užsienio.