Gegužės 31 d. iškilmingame VU Senato posėdyje Vilniaus universiteto Garbės daktarų vardai suteikti profesoriui Reinhardui Bittneriui (Tiubingeno universiteto akademinė Štutgarto Marijos ligoninė) bei Krokuvos Jogailaičių universiteto profesoriui Wojciechui Smoczyńskiui. Vilniaus universiteto Garbės daktarų vardai jau suteikti 42 iškiliems pasaulio mokslininkams.

Reinhardtas Bittneris 1982 m. tapo Vokietijos Ulmo universiteto Chirurgijos klinikos profesoriumi ir kartu su savo vadovu profesoriumi Hansu Begeriu pradėjo unikalius tyrimus ir operacijas kasos chirurgijos srityje. Vokietijos Ulmo universiteto Chirurgijos klinika pasaulio mastu pripažįstama kaip dabartinės modernios kasos chirurgijos pradininkė gydant ūminius bei lėtinius kasos uždegimus.

1990 metais prof. R. Bittneris tapo Vokietijos Štutgarto miesto Marijos ligoninės, kuri yra akademinė Tiubingeno universiteto ligoninė, Bendrosios bei pilvo chirurgijos klinikos vadovu. Jis tapo vienu iš naujos chirurgijos sričių – minimaliai invazinės – propaguotojų ir pradininkų Vokietijoje, Europoje bei pasaulyje. Profesoriaus mokslinė veikla labai plati: 321 straipsniai, 372 moksliniai pranešimai, 37 mokslinių knygų autorius arba bendraautoris, skaitė 80 kviestinių paskaitų viso pasaulio universitetuose, dalyvavo demonstruojant 15 naujų operacijų įvairiuose chirurgų kongresuose.

Aktyvi ir profesoriaus visuomeninė veikla. Jis yra Europos endoskopinės chirurgijos asociacijos valdybos narys, Europos herniologų draugijos pirmininkas, Amerikos-Europos herniologų draugijos garbės pirmininkas, ilgametis Vokietijos minimaliai invazinės chirurgijos draugijos pirmininkas, Vokietijos pilvo chirurgų draugijos prezidentas, Vokietijos chirurgų asociacijos valdybos narys, Pietvakarių Vokietijos gastroenterologų draugijos viceprezidentas. Profesorius aktyviai dalyvauja pasaulio chirurgų asociacijos (ISS), tarptautinio kolorektinio vėžio klubo (ICRCC), Amerikos-Europos herniologų draugijos, Europos virškinamojo trakto draugijos, Tarptautinės skrandžio vėžio asociacijos, Europos endoskopinės chirurgijos asociacijos veiklose, tuo daug prisidėdamas kuriant, tobulinant ir gerinant chirurgijos paslaugas.

Prof. Reinhardo Bittnerio profesinė bei mokslinė veikla labai įvairiapusė. Jis vadovauja žurnalo „Gastroenterologische Chirurgie interdisciplinaer“ (ISI duomenų bazės žurnalas) redakcinei kolegijai, priklauso daugeliui kitų medicininių žurnalų redkolegijų. Profesoriui jau suteiktas Anglijos Karališkosios chirurgų kolegijos garbės nario vardas, Yangzhou Universiteto (Kinija) garbės profesoriaus vardas.

Neįkainojamas prof. R. Bittnerio vaidmuo Lietuvos bei Vilniaus universiteto Chirurgijos klinikos raidoje. Per Nepriklausomybės laikotarpį jis keturis kartus padėjo organizuoti Lietuvoje minimaliai invazinės chirurgijos seminarus-mokyklas, kuriuose respublikos chirurgai mokėsi atlikti naujas operacijas. Respublikos chirurgai stažavosi profesoriaus vadovaujamoje klinikoje Vokietijoje, įsisavino naujus diagnostikos ir gydymo būdus bei diegia juos Lietuvoje. Jo iniciatyva buvo padovanotas laparoskopinės chirurgijos rinkinys VU Chirurgijos klinikai. Jis padėjo paruošti metodologiškai pirmąją Lietuvoje daugiacentrę klinikinę atsitiktinių imčių studiją, atliktą Vilniaus ir Kauno universitetų bei Klaipėdos miesto chirurgijos klinikose.

Profesorius lietuviškai prabilo kaip dzūkas

Krokuvos Jogailaičių universiteto prof. habil. dr. Wojciechas Smoczyńskis laikytinas vienu žymiausių ir reikšmingiausių pasaulio baltistų ir indoeuropeistų.

Jo veikla išsiskiria lituanistiniais ir prūsistiniais darbais. Visuose darbuose aiškiai matyti baltistinė linija. Jaunas slavistas turėjo pasirinkti papildomą studijų kalbą. Rinkosi tarp graikų ir lietuvių. Pasirinkimas nuvedė į Punską, kur išmokta lietuvių kalba. Jei būtume visai tikslūs – profesorius lietuviškai prabilo kaip dzūkas. Iš ten radosi jo daktaro disertacija „Gwara litewska okolic Puńska“, apginta Krokuvoje 1977 m. Habilitacijos darbas irgi nenutolo nuo lituanistikos. Tiksliau – buvo išsiplėsta į slavistikos, baltistikos ir indoeuropeistikos tyrimus. Habilitacija pasiekta 1986 m.

Toliau šiomis kryptimis dirbama iki pat šių dienų. Štai keletas lituanistinių darbų: plačiai aprašyta lietuvių kalba (šalia latvių ir prūsų) leidinyje „Języki indoeuropejskie“, Varšuva, 1988. Vėliau pasirodo rinktinė „Język litewski w perspektywie porównawczej“, išleista Krokuvoje 2001. Ypač įdomi 2006 metais serijoje „Bibliotheca Salensis“ lietuviškai išėjusi monografija „Laringalų teorija ir lietuvių kalba“, kurioje nuo XX a. vidurio vyraujančią indoeuropeistikoje laringalų teoriją pritaikė lietuvių kalbos istoriniams tyrimams.

Profesorius Wojciechas Smoczyńskis ne tik labai gerai išmano lietuvių kalbą teoriškai, studijuoja senuosius lietuvių raštus, bet ir pats puikiai kalba lietuviškai – tuo visi galėjo įsitikinti – šv. Jonų bažnyčioje profesorius lietuviškai tarė padėkos žodį

Nemaža leidinių ir paties rašytų, ir redaguotų skirta baltų ir slavų kalbų santykiams ir prūsistikai. Paminėtina „Studia balto-słowiańskie“ – 2 tomai, 1989, 2003. „Hyat laryngalny w językach balto-słowiańskich“, Krokuva, 2003. „Colloquium Pruthenicum primum ir secundum“, 1992, 1996. „Lexicon der altpeussischen Verben“, Insbrukas, 2005. Baltų slavų kalbų santykiams ir indoeuropeistinėms problemoms šiuo metu yra skirta per 100 straipsnių. Įkurtas ir redaguotas tarptautinis baltistikos žurnalas „Linguistica Baltica“ – išėjo 10 tomų, kiek vėliau leista kalbotyros leidinių serija „Baltica Varsoviensia“. Aktyviai bendradarbiauja su Lietuvoje leidžiamais baltistikos ir slavistikos mokslo žurnalais, yra redkolegijų narys.

Jo iniciatyva Varšuvos universitete 1990 metais įsteigta baltų filologijos specialybė. 1990–1994 m. vadovauta Baltų filologijos katedrai, nuo 1991 m. čia pradėta eiti profesoriaus pareigos. Daugybė jo ir jo kolegų sudomintų studentų jau antrą dešimtmetį vyksta tobulintis į Vilniaus universitetą, pats dalyvauja ir savo mokinius skatina dalyvauti baltistų konferencijose Lietuvoje. Su dideliu noru vos ne kas vasarą vyksta į įvairias lituanistų stovyklas ir susibūrimus. Kartu su savo studentais dalyvavo VU lituanistinėse stovyklose Vilniuje, Palūšėje, Nidoje, Druskininkuose, pastaraisiais metais Lietuvių kalbos instituto organizuojamose stovyklose Salose.