Vilniaus universiteto (VU) leidykla pristato VU Istorijos fakulteto doc. dr. Algimanto Merkevičiaus sudarytą labai riboto tiražo, įspūdingos apimties (net 1292 psl.) leidinį „Ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės Lietuvoje“.

Leidinyje pristatomi pagrindiniai duomenys apie ankstyvojo metalų laikotarpio įtvirtintas ir neįtvirtintas gyvenvietes Lietuvoje. „Ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenviečių duomenys yra ypač svarbus to meto visuomenės pažinimo šaltinis. XIX a pradžioje Lietuvoje prasidėję aptariamojo laikotarpio gyvenviečių archeologiniai tyrinėjimai tęsiami iki šių dienų. Per beveik du šimtmečius trukusį tyrimų laikotarpį surasta keli šimtai įtvirtintų (ankstyvųjų piliakalnių), neįtvirtintų, ežerų ir ežerų salų gyvenviečių. Tyrimų metu sukaupta gausybė radinių Lietuvos ir kitų šalių muziejuose, privačiose kolekcijose ir pas vietinius gyventojus. Daugybė įvairaus pobūdžio duomenų apie gyvenvietes saugoma archyvinėse bylose; paskelbta archeologinėse publikacijose. Deja, šie gausūs duomenys nebuvo surinkti, išanalizuoti, įvertinti, susisteminti ir paskelbti, todėl iki šiol neturime aptariamo laikotarpio gyvenviečių „duomenų bazės“; nežinomas net apytikslis Lietuvoje surastų gyvenviečių skaičius, paplitimas atskirose teritorijose, daugelio jų chronologija ir kita svarbi mokslinė informacija. Rašydami mokslinius darbus archeologai naudojasi tik plačiau tyrinėtų ir publikuotų gyvenviečių duomenimis, nepanaudodami gausios neskelbtos ar po įvairius leidinius pasklidusios informacijos. Tokia situacija turi didelę neigiamą įtaką ankstyvojo metalų laikotarpio visuomenės gyvensenos pažinimui. Siekiant užpildyti šią spragą jau senokai kilo idėja surinkti ir paskelbti pagrindinius aptariamo laikotarpio gyvenviečių duomenis“, – knygos pratarmėje teigia jo sudarytojas ir mokslinis redaktorius Algimantas Merkevičius.

Taigi knygoje „Ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės Lietuvoje“ abėcėlės tvarka pagal vietovių pavadinimus pristatomi pagrindiniai duomenys apie daugiau kaip 500 gyvenviečių, suskirstytų į keturias kategorijas: piliakalnius, (neįtvirtintas) gyvenvietes ir ežerų salų bei ežerų gyvenvietes. Apie kiekvieną gyvenvietę pateikiami šie duomenys: gyvenvietės tipas, administracinė priklausomybė, geografinė padėtis, objekto aprašymas, tyrimų aprašymas, datavimas, paminklosauginė informacija, radinių saugojimo vieta, šaltiniai ir literatūra.

Įspūdingas leidinys parengtas vykdant mokslinių tyrimų projektą „Ankstyvųjų baltų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI)“ (vadovas Algimantas Merkevičius) ir jam pasibaigus papildytas nauja informacija ir iliustracine medžiaga. Projekte dalyvavo trijų institucijų (Vilniaus ir Klaipėdos universitetų bei Lietuvos istorijos instituto) archeologai – šio leidinio straipsnių apie gyvenvietes autoriai: Vygandas Juodagalvis, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Lijana Remeikaitė, Egidijus Šatavičius ir Gintautas Zabiela.